1. Kauno Naujamiesčio paveldosaugos reglamento koncepcijos pristatymas ( Aleksandas Vaškelis ir Nijolė Steponaitytė).

2. Algimanto Miškinio vasario 18d. KAUET pristatyto darbo „Kauno Naujamiesčio urbanistinio modelio paieškos“ aptarimas.

ĮVYKUSIO 2009-03-18 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.44

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: akademikas Algimantas Miškinis, urbanistė Nijolė Steponaitytė ir Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto archeologas Aleksandas Vaškelis.                                                                                                                                   

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Bernotienė, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Algimantas Miškinis, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Vladas Stauskas, Alvydas Steponavičius, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, urbanistikos skyriaus atstovas Algis Buraitis, KVAD atstovė Loreta Janušaitienė, VDA architektūros katedros vedėjas Edmundas Jackus, doc.Jonas Audėjaitis,

Dalius Šarakauskas, Asta Kiaunienė, Šarūnas Kiaunė, Sigitas Beiga.

Spaudos atstovai : Almantas Bružas („Statytbų pilotas“), Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“), Jūratė Anilionytė (LRT “Panorama”).

Posėdžio pirmininkas: Gražina Bernotienė.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1. Kauno Naujamiesčio paveldosaugos reglamento koncepcijos pristatymas ( Aleksandas Vaškelis ir Nijolė Steponaitytė).

A.Vaškelis: Šį darbą atliko grupė specialistų: Nijolė Steponaitytė, Violeta Reipaitė ir aš, darbo vadovas. Darbas susideda iš 2 dalių: pagrindžiamosios ir sprendžiamosios.

Pagrindžiamojoje dalyje pateikta kultūros vertybių dosje: kultūros paveldo esamos būklės kiekybinės, struktūrinės ir vertybinės charakteristikos (apimtis, sudėtis, būklė, vertė), bei apibendrinta tyrimų medžiaga.

Sprendžiamojoje dalyje pateikta : Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo, kultūros vertybių priežiūros, naudojimo, tvarkymo ir išsaugojimo sprendiniai (taikomieji reglamentai).

Miesto teritorijoje kiekvienas laikotarpis paliko savus urbanistinio planavimo ir apstatymo pėdsakus, kurie reikšmingi miesto vystimesi ir yra miesto istorinės raidos autentiški ženklai (03 brėžinys).

Naujamiesčio teritorijoje išskirtini šie raidos laikotarpiai:

1. 1847-1918 m. – Kauno gubernijos laikmetis carinės Rusijos valdžioje,
2. 1918-1940 m. – Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikmetis,

• 1945-1990 m. –Sovietinės valdžios laikmetis,

1. Po 1990 m. – Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės laikmetis.
2. Kauno gubernijos laikmečio carinės Rusijos valdžioje vertingosioms savybėms priskiriami pagal 1847 m. patvirtintą projektą realizuoti ir iki dabar išlikę tokie urbostruktūros dėmenys, kaip: a) planinės struktūros fragmentai ir jos elementai: gatvių tinklas, gatvėmis ribojamų kvartalų principinis dalinimas sklypais struktūra ir apstatymo pobūdis; b) erdvinės struktūros komponentai ir jų elementai: urbostruktūros panoramos ir siluetai, horizontalaus foninio su viena dominante (Soboru) apstatymo principas, gatvių ir kiemų erdvių perspektyvos, vaizdai; c) statinių kompleksai ir ansambliai, d) pavieniai išskirtinės vertės statiniai ir jų priklausiniai.
3. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikmetis paliko ypač ryškius pėdsakus Kauno urbanistikos ir architektūros paveldo sanklodoje. Nuo 1919 m. Kaunas tapo laikinąja ir faktine Lietuvos Respublikos sostine, o Naujamiestis kaip miesto centras tapo sostinės ir visos valstybės   reprezentaciniu centru. Tame laike principinė urbanistikos struktūra nepakito. Tačiau kvartaluose pastebimos dvi tendencijos: didelių sklypų parceliacija formuojant mažesnius, arba stambinimas sklypo plotų, supirkinėjant gretimus sklypus. Tai buvo reikalinga naujai statomiems valstybės aparato administravimo statiniams (bankai, ministerijos, paštas ir pan.). Dalyje kvartalų skaldant gyvenamus sklypus dėl patekimo į juos buvo pravesti privažiavimo keliai, vėliau virtę gatvelėmis (M. Dobužinskio, Vaidilutės, Lydos gatvės ir kelios bevardės).

III. Sovietinio laikmečio palikimui Naujamiestyje priskiriami objektai statyti po antrojo pasaulinio karo. Šio laikmečio statiniai atspindi keletą tarybinės architektūros etapų:

– iki 1953 m. vykdomi tik atstatymo remonto darbai;

– 1950-1957 m. statomi nauji statiniai, kurių architektūra pagrįsta orderine sistema. Suformuoti nauji su puošybiniais elementais neoklasicistinių formų architektūros pastatai, tai gyvenamieji namai (kai kurie su parduotuvėmis pirmame aukšte) – Laisvės al. 81, 98, 100, 118, Vytauto p. 56 ir pastatų kompleksai kvartaluose 183, 158, 175 (Kęstučio g./ A. Mickevičiaus g.). Tuo laiku buvo apstatyti ir Nemuno pakrantėje esantys kvartalai (178 ir 179) to paties stiliaus pastatais. Namai pastatyti laikantis Naujamiesčio tradicijos, 4-5-ių aukštų, fiksuojantys istorines kvartalų užstatymo linijas ir perimetrinio užstatymo tipą, darniai įsijungė į kvartalus ribojančių gatvių išklotinių kompozicijas.

– nuo 1957 m. Kaune pradedamas naujas architektūros ir statybos periodas diegiant industrinės statybos metodus. Jam būdinga pastatų tipizacija, atsisakymas architektūrinės puošybos, pasikeitė statybinės medžiagos, taikomi stambiaplokščiai standartizuoti betoniniai blokai ne tik tarpaukštinėse perdangose, bet ir fasaduose, taip pat gelžbetoninės karkasinės konstrukcijos.

lV. Atkurtos Nepriklausomybės metais dėl bendrojo šalies ir miesto ekonominio nuosmukio Naujamiestyje statybos darbai sustojo, vyko tik remonto darbai. Apie 2000 m. pradėta statyti naujus pastatus ir rekonstruoti, pritaikant naujiems poreikiams senuosius. Šiame laikotarpyje Naujamiestis jau įtrauktas į Kultūros vertybių registrą,

Kompleksinis urbosrtuktūros fizinės būklės vertinimas atliktas apibendrinant statinių ir statinių kompleksų, eismo infrastruktūros bei urbanistinės terpės fizinę būklę.

Statinių ir statinių kompleksų bei transporto infrastruktūros elementų fizinė būklė įvertinta pagal tris kokybinius lygius: G – gera, P – patenkinama , B – bloga.

Statinių ir statinių kompleksų kultūrinė vertė. Kultūrologiniai tyrimai atlikti visų 1167 statinių esančių nekilnojamos kultūros vertybės Naujamiestis (U30) teritorijos ribose. Nustatyta, kad kultūros paveldo objektų visoje vertybės teritorijoje yra 591. Iš jų į Kultūros vertybių registrą įrašyta 95 statiniai, iš jų valstybės saugomais paskelbta – 45, iš jų – 6 objektai paskelbti paminklais (7.2, 7.3 ir 7.4 priedai taip pat 04, 12 ir 13 brėžiniai). 496 kultūros paveldo objektai kol kas neturi teisinės apsaugos. Atliekant Kauno Naujamiesčio statinių kultūrologinį vertinimą išskirtos 5 kultūrinės vertės kategorijos. Aukščiausioji kategorija – penkta, žemiausioji – pirma. Statinių ir statinių kompleksų kompleksinės kultūrinės vertės duomenys pateikti 13 brėžinyje, o jų sąrašai – prieduose 7.3, 7.9-7.12.

N.Steponaitytė: Pristatysiu sprendžiamąją darbo dalį.

Kauno Naujamiestis užima 118,43 ha ploto teritoriją. Naujamiesčio urbanistinė struktūra suformuota pagal 1847 m. patvirtintą projektą. Teritorija suplanuota ir planas natūroje nužymėtas beveik vienu kartu, jos apstatymas pastatais vyko palaipsniui pagal projektinius planavimo principus iki 1940 m..   Urbanistinė destrukcija Naujamiesčio teritorijoje padaryta sovietiniais metais vykdant naujas statybas kvartaluose vadovaujantis ūkiniais ir kt. to laiko poreikiais, bet ne istorinės planinės struktūros išsaugojimo principu. Teritorijoje atsirado statiniai, kurie savo dydžiu, tūriu, pastatymo plotu ir vieta disonavo istorinėje urbostruktūroje. Šiais veiksmais pažeista autentiška istorinė planinė – erdvinė struktūra sudaro 35-40 procentų viso vertybės ploto.

Kauno Naujamiesčio kultūros vertybės teritorijoje yra 1167 statinių. Kultūros paveldo požiūriu statiniai nėra lygiaverčiai. Viso kultūros paveldo objektų teritorijoje yra 591, tai sudaro 50,6 proc. visų statinių. 95 kultūros objektai įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Iš jų – 45 kultūros vertybės paskelbtos valstybės saugomomis, jų tarpe – 6 paminklai. Tarp kultūros vertybių yra 8 statinių kompleksai.

Nekilnojamieji kultūros paveldo objektai prižiūrimi ir tvarkomi pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai surašomi konkrečių kultūros paveldo objektų valdytojams įteikiamuose apsaugos reglamentuose.

Apsaugos reglamento teorinių ir metodinių priemonių visuma, t. y. paradigma, kurios principais, nuostatomis ir kriterijais grindžiama Naujamiesčio atgaivinimas ir jame esančių vertybių priežiūros, naudojimo, tvarkymo, o tuo pačiu ir apsaugos veikla.

Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamento rengimo teorinį pagrindą sudarė tokios esminės nuostatos:

• Naujamiesčio sociokultūrinių ir socioekonominių funkcijų įvertinimo ir atgaivinimo užtikrinimas;
• Naujamiesčio kraštovaizdinės, urbanistinės, architektūrinės bei istorinės vertės išsaugojimas;
• Kauno gubernijos ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikmečių palikimo, kaip Kauno Naujamiesčio urbomorfostruktūros identiteto ir miesto įvaizdžio reikšmingiausio komponento, prioritetinis respektavimas.

         Naujamiesčio apsaugos reglamentas parengtas nuoseklios detalizacijos principu pagal tris Kauno Naujamiesčio urbomorfostruktūros dėmenų lygmenis (žr. Pagrindžiamoji dalis): morfozonas, morfotipus, statinių kompleksus, bei saugomus ir skelbiamus saugoti pavienius išskirtinės vertės statinius (kultūros vertybes), nustatant šių struktūrinių dėmenų vertingųjų savybių priežiūros, naudojimo ir tvarkybos sąlygas.

Morfozonos – tai skirtingos planine ir erdvine sankloda teritorijos, turinčios akivaizdžią reikšmę Naujamiesčio savitumui ir jo formavimosi raidai pažinti bei Kauno miesto identitetui išsaugoti ir stiprinti.

Morfotipai – tai tos istoriškai susiklosčiusios morfozonų dalys, kuriose išliko atskirų istorinių periodų savitos planinės struktūros ir erdvinės kompozicijos pakankamas autentiškų, turinčių išskirtinius kultūrinės vertės požymius, vertingųjų savybių kontingentas.

Statinių kompleksai – tai kompaktiškos statinių grupės, turinčios išskirtinį vaidmenį paties Naujamiesčio erdvinei raiškai bei morfozonų ir morfotipų planinės ir erdvinės struktūros kompozicijai. Tai Naujamiesčio erdvinės struktūros panoramų, perspektyvų, vaizdų kompoziciniai mazgai (žr. Pagrindžiamoji dalis). Statinių kompleksuose nustatytos jų vertingųjų savybių priežiūros, naudojimo ir tvarkybos sąlygos turi užtikrinti istoriškai susiklosčiusių Naujamiesčio erdvinės raiškos vizualinių orientyrų (fokusinių taškų) ir jų kompozicinių ryšių išsaugojimą, urbomorfostruktūros atskirų morfozonų ir morfotipų planinės

Išskirtinės vertės statiniai – tai pavienės ar į kompleksą įeinančios saugomos arba skelbiamos saugomomis kultūros paveldo vertybės. Nustatytos jų vertingųjų savybių priežiūros, naudojimo ir tvarkybos sąlygos turi užtikrinti paveldo vertybių bei jų istoriškai susiklosčiusių vertingųjų savybių autentiškumo požymių išsaugojimą bei atkūrimą .

Rengiant Naujamiesčio morfozonų, morfotipų, statinių kompleksų ir išskirtinės reikšmės statinių priežiūros, naudojimo, tvarkymo ir apsaugos siūlymus, įvertinti visų istorinių laikmečių, tame tarpe ir Sovietmečio, statybinės veiklos padariniai, sociokultūrinės sąlygos ir vietos gyventojų interesai.

Reglamento Pagrindžiamojoje dalyje nustatyta, kad atskirų miesto raidos etapų paliktas kultūros paveldas morfozonose taip pat nėra vienalytis sąrangos atžvilgiu ir vienavertis materialinės bei kultūrinės vertės požiūriu. Atsižvelgiant į unikalumo ir tipiškumo kriterijus, morfozonose išskirti skirtingo apstatymo struktūriniai teritoriniai kompleksai- morfotipai, apjungiantys panašaus apstatymo ir erdvinės raiškos kvartalus.

Morfozonos yra stambiausieji Naujamiesčio teritoriniai vienetai, kurie apjungia morfotipus, statinių kompleksus, statinius. Morfozonoms nustatyti saugojimo režimai taikomi ir jų dėmenims – morfotipams, statinių kompleksams, statiniams. Prisilaikant Naujamiesčio istorinės raidos etapuose susiklosčiusio paveldo fizinio ir vizualinio teritorinio skirtumo, pagal šiandieninės teritorinės-erdvinės struktūros autentiškumo lygmenį ir vizualinę raišką bei kiekybines ir kokybines statinių kompleksų ir statinių, transporto infrastruktūros ir urbanistinės terpės charakteristikas, Naujamiesčio urbomorfostruktūroje išskirtos 6 morfologinės zonos, kuriose diferencijuotai parinktos strateginės vertingųjų savybių tvarkybos, apsaugos bei urbanistinės plėtros reglamentavimo kryptys (žr. 1 lentelę ir brėžinį 1).

Reglamento Pagrindžiamojoje dalyje nustatyta, kad atskirų miesto raidos etapų paliktas kultūros paveldas morfozonose taip pat nėra vienalytis sąrangos atžvilgiu ir vienavertis materialinės bei kultūrinės vertės požiūriu. Atsižvelgiant į unikalumo ir tipiškumo kriterijus, morfozonose išskirti skirtingo apstatymo struktūriniai teritoriniai kompleksai- morfotipai, apjungiantys panašaus apstatymo ir erdvinės raiškos kvartalus.

Penktos kultūrinės vertės kategorijos pastatai, nekilnojamosios kultūros vertybės, paskelbtos saugomomis ar paminklais.

Šiai kategorijai priskirti autentiški, vertingiausi, įvairias tipologines grupes atstovaujantys ir išsiskiriantys architektūrinės, istorinės, memorialinės, inžinierinės, sakralinės vertės požymiais statiniai, kurie yra įrašyti Kultūros vertybių registre ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbti valstybės saugomomis kultūros vertybėmis ar kultūros paminklais. Tokių pastatų yra 45 objektai.

Ketvirtos kultūrinės vertės kategorijos pastatai, kultūros paveldo objektai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą – kultūros vertybės

Trečios kultūrinės vertės kategorijos pastatai, raiškaus charakterio pastatai – saugotini teritorijos elementai Šią kategoriją sudaro 144 įvairaus statybos laikotarpio, architektūrinio stiliaus bei stilistikos, skirtingas tipologines grupes atstovaujantys statiniai – sudėtinės nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos dalys, atspindinčios statybos laikotarpio dvasią, formuojančios būdingas senamiesčiui erdves.

Antros kultūrinės vertės kategorijos pastatai.Šiai kategorijai priskirti statiniai statyti iki 1940 m, neturintys kultūrinės vertės požymių ar turintys tik fragmentus, bet žymintys istorines sklypų ribas, užstatymo liniją, o kai kur ir buvusio užstatymo vietas ir po 1940 m, derantys su aplinka ir atitinkantys Naujamiesčio užstatymo tradicijas: gatvių bei sklypų raudonąsias linijas ir buvusio užstatymo vietas. Tokių statinių priskaičiuota 160. Jų apsaugos ir tvarkybos reglamentavimo sąlygos mažai skiriasi.

Pirmos kultūrinės vertės kategorijos pastatai.Tai po 1940 m., statyti statiniai nederantys su tradiciniu senamiesčio užstatymu, disonuojantys istoriniame Naujamiesčio apstatyme stambiais tūriais, nepriderinti prie gatvių bei sklypų raudonųjų linijų). Šiai kategorijai priskiriami 596 pastatai.

 

G.Bernotienė: Svarstysim du klausimus. Ar reglamento koncepciją svarstysim kartu su A. Miškinio prieš mėnesį pristatytom Naujamiesčio urbanistinėm paieškom? Matau, kad ekspertai norėtų svarstyti atskirai.

N.Valatkevičius: Tai, kas čia pateikta, yra tik viena medalio pusė. Vilniuje yra KVAD vertinimo taryba, jie taip pat vertina ribas. Praeitą kartą Irena Vaškelienė sakė, kad vilniečiai Kauno Naujamiesčio ribas pateikia kitaip. Esmė tame, kad kito miesto specialistai Kaunui nustato ribas. Vilniaus specialistai siūlo didesnes apsaugos zonas. Manau, kad išplėtimas neargumentuotas, todėl būtų naudinga šį darbą apsvarstyti KAUETe. Reikėtų kreiptis raštu, kad mums pateiktų svarstymui.

G.Bernotienė: Kaip kertasi šių dviejų darbų eiga ir sprendiniai?

A.Vaškelis: Mes baigėme Naujamiesčio paveldosaugos reglamentą ir pristatėme į Vilnių patvirtinimui. Nuo to laiko vilniečiai koreguoja apsaugos zonų ribas. Todėl reglamentas iki šiol nepatvirtintas, juo galima naudotis tik kaip rekomendacine tyrimo medžiaga.

G.Bernotienė: Pradėsime klausimus pirmai temai.

KLAUSIMAI

A.Karalius: Jei teisingai suprantu, projektas baigtas 2007m., o mes jį matome pirmą kartą. Neaiški sąvoka „disonuojantys“ statiniai.

A.Vaškelis: Tai pastatai, kurie disonuoja aplinkinio užstatymo kontekste.

N.Valatkevičius: O kaip su Šiaulių gatve- ar ji patenka į vizualinės apsaugos zoną ar į Naujamiesčio? Prie turgaus yra keli saugomi objektai.

A.Vaškelis: Kaip vilniečiai specialistai nuspręs, taip ir bus.

A.Miškinis: Praeitą kartą kalbėjau apie teritoriją iki geležinkelio stoties, bet tai nereiškia, kad ji visur vienoda. Ši teritorija svarbi centro formavimo požiūriu, bet nebūtinai vienodai traktuojama. Šiaulių gatvėje yra gerų smetoniškų pastatų. Laisvės alėjos vakarinio galo zona diskutuotina.

A.Kančas: Kaune paruoštos teritorijos su apsaugos zona. Kodėl kažkas ruošia kažkokias kitokias teritorijas? Vilniuje ruošiamas planas turėtų būti pristatytas KAUET svarstymui.

G.Balčytis: Kokia šio darbo siekiamybė?

A.Vaškelis: Darbas rodo, ką saugoti, kiek saugoti, kokios saugojimo ribos. Reglamento nuostatos skirtos Kauno paveldosauginėms organizacijoms.

A.Karalius: Tai tik paveldinis reglamentas. Turėtų būti ir tiesiog Naujamiesčio reglamentas.

A.Vaškelis: Tai sekantis etapas.

A.Karalius: Reikia rengti specialųjį planą.

G.Prikockis: Nieko negirdėjau apie saugotinas viešąsias erdves. Ar jas vertinote? Ar jos taip pat suvestos ir koordinuotos?

A.Vaškelis: Taip, žinoma.

N.Valatkevičius: “Kauno planas“ suvedinėja duomenis pagal GISo programą, bet negali užbaigti, kol reglamentas nepatvirtintas.

J.Kančienė: Ar Trakų, Sopranų gatvės bus įtrauktos į Vilniuje rengiamas ribas? Ar įeis į Žaliakalnio zoną?

N.Valatkevičius: Neįeina į šias zonas ir nereikia.

R.Palys: Būgos, Sopranų gatvės- tai teritorijos, kurias verta saugoti. Keista, kad saugoma tik viena Vytauto gatvės pusė. Kokia vizija, kokie apibendrinimai? Ką daryti toliau? Trūksta specialiojo plano.

A.Vaškelis: Specialiojo plano tikrai reikia. Bet viziją turi ruošti ne paveldosauga, o architektai.

L.Tuleikis: Noriu paklausti apie darbo kokybę. Kuo skiriasi reglamento ir išvadų morfotipai?

N.Steponaitytė: Grafinė medžiaga ta pati, lentelės kitokios.

L.Tuleikis: Kokie specialistai ir pagal kokią metodiką atliko autentiškumo tyrimus?

A.Vaškelis: Atskiri specialistai vertino savo tiriamus laikotarpius.

N.Valatkevičius: Iš tikrųjų Naujamiesčio teritorijoje yra patenkinamos, geros ir blogos būklės pastatai. Kaip siūlote su elgtis su prastos būklės pastatais- griauti?

A.Vaškelis: Šiame darbe pastatai vertinti tik paveldosauginio požiūriu.

G.Bernotienė: Kuo daugiau autento- tuo labiau saugoma. Bet nėra verčių sistemos. Ar senas sandėliukas vertingesnis už teritoriją aplinkui?

A.Vaškelis: Saugojimas pritaikomas tik pagal vertę.

L.Tuleikis: Kokia reglamento paskirtis ir galia? Ką galima daryti su Miestprojekto ir Pramprojekto pastatais?

N.Steponaitytė: Vertinant pagal 7 morfotipą, sklypų struktūra yra išardyta, pastatai- disonuojantys su aplinka. Pastatai yra žemiausios kategorijos saugojimo atžvilgiu. Tai KVAD teritorija, turime ją tvarkyti pagal KVADo įstatymus.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Pateiktas projektas vertintinas teigiamai – kaip esamos padėties fiksacija ir išeities duomenys ateičiai. Trūksta motyvuotos siekiamybės, ką norime šiuo darbu užduoti miesto plėtros požiūriu. Reglamentas labai vienpusiškas, nes nesuteikia naujos šios miesto dalies vystymosi vizijos. Man atrodo, kad darbo kriterijai pasirinkti ne visai teisingai, t.y. negali viena data ar vieno laikotarpio miesto planas tapti viso darbo- centrinės miesto dalies – vertinimo kriterijumi.

J.Bučas: Lietuvoje nėra metodikos, kaip rengti reglamentus. Reglamentas yra paveldosauginės teisės dokumentas, skirtas paveldosaugos institucijoms vadovautis, išduodant sąlygas Naujamiesčio paveldinių struktūrų tvarkybai. Reglamento metodiniams pagrindams ir jų taikymui pritariu.

Suteikti teritorijai saugomą statusą yra labai pavojinga. Reglamentas turi tenkinti ir plėtros interesus. Užsieny apsaugos zonų atsisakoma, nes jos trukdo plėtrai. Disonansas gali būti ir vertingas, ne tik negatyvus.

S.Juškys: Trūkumą matau tame, kad į Naujamiesčio zoną neįtrauktos teritorijos nuo Vytauto iki Būgos gatvės, su Sopranų, Trakų, Altų ir kitomis gatvėmis. Abejotini kai kurie vertinimo kriterijai, kodėl pjūvis darytas tik 19a., kur 20 amžius?

A.Kančas: Pritariu Jurgiui Bučui- tai bus atsvara sekantiems darbams. Atliktas didelis darbas- išnagrinėti morfotipai ir morfozonos. Projektą vertinu teigiamai. Toliau turėtų būti rengiami specialieji planai, kurie išsivystys iš šio reglamento. Vilniuje ruošiamas Specialiojo plano ribų reglamentas būtinai turi būti pristatytas viešam svarstymui. Blogai, kad atskirai dirbant, nėra derinamos sampratos ir požiūriai.

J.Kančienė: Reikėtų patiems autoriams siūlyti keisti apsaugos ribas, nelaukiant nurodymų iš Vilniaus. Kam priskirtinas Kapinių, Sopranų, Altų gatvės ir šlaitinės terasos? Ar teisingas atspirties raškas yra tik 1847m. planas? Tai neturėtų būti vienintelis argumentas. Vertinant pastatus carinio paveldo kontekste ar „disonuojančiu“ turėtų būti ir VD muziejus, kaip teisingai pastebėjo D.Šarakauskas. Reikėtų patikslinti „disonavimo“ kategoriją. Nederėtų visų sovietinių pastatų laikyti disonuojančiais. Yra pripažintų architektūrinių vertybių ir tai turėtų atsispindėti darbe.

A.Karalius: Reglamentas pernelyg fragmentiškas, diskriminacinis ir akademiškas, neatitinkantis gyvo, į ateitį realiam gyvenimui orientuoto reglamento uždavinių. Tai greičiau istorinių pastatų inventorizacija. Būtina rengti bendrą istorinio Kauno ( su Būgos, Perkūno gatvėmis, Žaliakalnio teritorijomis) reglamentą, kuriame, dirbant kartu, būtų suderinti visi aktualūs aspektai (paveldo, želdynų, upių krantų, šlaitų, architektūros, viešųjų erdvių, panoramų-silueto).

Kauno Naujamiesčio reglamentas turės prasmę, jeigu suderins skirtingus interesus, siekiant vietos pagerinimo. Pateiktą reglamentą reikia perdaryti.

V.Kuliešius: Reglamento koncepcijoje beveik visa pokario architektūra traktuojama kaip disonuojanti su istoriniu užstatymu- toks vertinimas nėra tinkamas. Reglamento koncepciją reikėtų papildyti arch. I.Kliobavičiūtės rengiama architektūros kūrinių vertinimo medžiaga. Būtinas nuoseklumas, nustatant kultūros paveldo statinių kompleksinės kultūrinės vertybės kategorijas (tarpukario pastatai, atitraukti nuo gatvių perimetro, traktuojami skirtingai, negu pokario pastatai).

V.Merkevičius: Darbą vertinu kaip miesto dalies analizę istoriniu požiūriu. Tai galėtų būti duomenų bazė būsimiems planams rengti. Reikėtų keisti vertinimo atskaitos datą (1847m), įtraukti į vertinimą ir sovietinio periodo statinius bei nustatyti jų bendramiestinę vertę. Nesinorėtų, kad koncepcijos vertinimo kriterijai (istoriniu požiūriu) taptų ribojančiu įrankiu miesto valdininkų rankose.

J.Minkevičius: Manau, kad toks mokslinis metodinis priėjimas reikalingas. Bet šio projekto medžiaga nepakankama, ypač dėl sovietinio meto architektūros. Gaila, kad I.Kliobavičiūtė analizuoja tik atskirus pastatus. Mes visi tebegyvenam sovietinėje architektūroje, todėl jos nurašyti negalime. Aplamai tai fragmentinis požiūris į planavimą ir ateitį. Nėra visumos vizijos. Jei turėtume miesto idėją, būtų aiškios vertybės – senos ir naujos architektūros, išeities taškai. Kitaip sprendimai yra vietinio pobūdžio. O dėl Vilniuje ir Kaune atskirai dirbamų tų pačių darbų reikėtų rašyti raštą, kreiptis į Kultūros ministeriją, kad Vilniuje kuriami planai būtų pristatyti Kaune. Reglamentui būtinas kompleksinis požiūris, be to jis neprofesionalus.

A.Miškinis: Pagrindinė reglamento blogybė – paveldo pasirinkta riba- 1847m. Iš užduoties pašalinta daug reikšmingų objektų. Laiko sluoksnių išmesti negalima. Tikiu, kad Jurgio Bučo metodika teisinga, bet nukreipta labiau į teoriją, o ne praktiką. Vilniaus senamiesčio reglamente labiau orientuotasi į praktiką. Neaišku, kas saugoma be atskirų pastatų, pasigendama nuostatų ir siūlymų, formuojant erdves. Užduotis, kurią pateikė departamentas, kelia abejonių. Darbas turi būti tęsiamas, detalizuojant Naujamiesčio erdvinį formavimą. Tai naudingas darbas, nes parodo požiūrį į vertybę.

R.Palys: Darbas naudingas, bet turi trūkumų:

-Netikslinga pastatus vertinti tik carinio laikotarpio požiūriu.

-Naujamiesčio ribos netikslios- neįtrauktos Būgos, Altų, Trakų gatvės bei gretimos teritorijos.

-Kai kur ribos eina gatvės viduriu, pvz. Vytauto, kai pati gatvės erdvė yra vertybė su abiem išklotinėm.

-Netikslinga apsiriboti vien centru.Yra daug teritorijų- Šančiai, pakrantės, Klinikų teritorija, kurioms irgi reikia kompleksinio požiūrio.

-Neduota bendrų išvadų dėl turimos paveldo visumos galimo įjungimo į ateities vizijas.

-Darbo išeiga turėtų būti specialusis planas, rengiamas su kitų sričių specialistais.

-Nėra semantinių, savastį turinčių vietovių įvertinimo.

G.Prikockis: Labai vertinu šį didžiulį darbą. Pateikta išsami medžiaga, kurią būtina viešinti. Siūlau paprašyti autorių ir darbo organizatorių (KVAD) vieno darbo egzemplioriaus tarybos darbui.

Naujamiesčio ribos – keistokos. Jas „kažkas“ nustatė, o dabar „kažkas“ tikslina. Manau, mūsų Tarybai reikia kreiptis į KPD ir patarti, kad tokio tipo dokumentų svarstymas vyktų mūsų taryboje.

Vertinimo kriterijai nėra pilni. Didelis trūkumas- vertinimas carinio laikotarpio aspektu. Kaune labai svarbus tarpukario laikotarpis, negalima ignoruoti ir tarybinio. Archsąjunga pasiūlė eilę tarybinio laikotarpio pastatų paskelbti saugotinais, nors rezultato iki šiol nėra.

Akademiko Miškinio išdėstytas požiūris apie miesto erdves, viešąsias erdves, kaip miesto išraišką, yra reprezentuojantis veiksnys. Tai gatvių erdvės, išklotinės, pastatų aukštingumas. O šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas planinėms analizėms, sklypų dydžiui, jų apstatymui. Manau, šis darbas turėtų būti papildytas būtent akad. Miškinio požiūriu.

R.Raslavičius: Manau, kad medžiaga tikrai naudinga, bet vertinti ją galima būtų tik detaliai susipažinus su tekstine medžiaga bei pagrindiniais brėžiniais, reglamentuojamų intervencijų zonomis ir teritorijomis.

V.Stauskas: Tai analitinis- istorinis darbas, bet ne reglamentas. Mano pasiūlymas- nebereikia tęsti, reikia trumpinti, atsisakant kategorijų. Objektyvi yra teritorinė analizė. Sintezė pasiekiama įvairių specialistų bendru darbu- aplinkosaugininkų, urbanistų, architektų. Būtent toks kolektyvas turi rengti specialųjį planą. Reikia rengti ne vien paveldosaugos ir ne vien 19a. pagrindu, o kompleksinį specialųjį planą. Jo ribos gali būti išplėstos, lyginant su dabartine Naujamiesčio paveldine riba.

A.Steponavičius: Reikia džiaugtis tuo, kas yra. Kita vertus, reikia pilnos Naujamiesčio urbanistinės vizijos. Reikėtų įvardinti semantines vertybes, parodyti siekiamybes. Urbanistikos ir semantikos dalykai turėtų būti sprendžiami ir šiame darbe.

L.Tuleikis: Turėtų būti labai detaliai aprašytas metodas, kuriuo vadovaujantis buvo parengta kiekviena schema.

-Kategoriškai prieštarauju prieš tokio reglamento tvirtinimą, kol šalia istorinės analizės nebus parengta vertybinė analizė, vadovaujantis šiandienos vertės kriterijais.

-Reikėtų nustatyti mechanizmą, kuriuo bus sprendžiamos išimtys.

-Pasisakau prieš neatsargų bet kurios reglamentuojamos teritorijos ribų išplėtimą, neišdiskutavus to platesniuose specialistų sluoksniuose (pvz. Vilniaus specialistų rengiamos naujos Naujamiesčio ribos).

N.Valatkevičius: Specialiojo plano teritorija gali būti ir didesnė už Naujamiesčio. Savivaldybė siūlė KVADui savo paslaugas, dalinį finansavimą specialiojo plano rengimui. Bet KVADas atsisakė rengti specialųjį planą kartu su savivaldybe, žadėjo parengti per metus, bet pažado neįvykdė. Pagal įstatymą specialusis planas turi būti viešai svarstomas kartu su visuomene. Bet KVAD plano nerodo, neskelbia- nesilaiko įstatymų.

L.Janušaitienė: Pažeidimu laikomas tik 1847m. nustatytų ribų pažeidimas. O reikėtų visų trijų sluoksnių- carinio, tarpukario ir sovietinio- laikotarpių įvertinimo ir sąveikos. Tie trys klodai turi būti vertinami komplekse.

A.Vaškelis: Mes vadovaujamės įstatymais- jei gausim užduotį reglamentą paplidyti- papildysim.

G.Bernotienė: Visi ekspertai pažymėjo, kad padarytas didelis darbas- sukaupta puiki analitinė medžiaga. Gaila, kad riboto laikotarpio aspektu, bet taip buvo suformuota užduotis. Šis darbas nesiūlo vizijos, vystymo kelių. Jei specialusis planas nebus integruotas su kitais subjektais, bus problemų. Kadangi Vilniuje specialistai planuoja ribas atsiskyrę, bandysim rašyti paraišką Kultūros Ministerijai ir Architektų sąjungai. Mes vertinam visus laikotarpius, todėl reikėtų šį darbą papildyti. Ar metodika yra tęstinė? Nežinau.

A.Karalius: Reikėtų pasiūlymą sukonkretinti- įpareigoti savivaldybę inicijuoti teisių specialiojo plano rengimui perėmimą ir jį rengti.

N.Valatkevičius: Mes bandėm tą padaryti, nuo pasiūlymo neatsiribojam. Senamiesty dabar didesnis aiškumas, negu Naujamiesty. Didelis stabdis- specialiojo plano nebuvimas. Yra pradėtos ruošti specialiojo plano ribos. Siūliau nagrinėti saugotinas teritorijas, bet neįtraukti jų į Naujamiesčio ribas. Kuo platesnės spec. plano ribos- tuo geriau.

G.Bernotienė: Reikia svarstyti ribų planą. Jei pats spec. planas nėra pradėtas rengti, galime aptarti, kokiu būdu jį geriausia rengti.

L.Tuleikis: Savivaldybė turi ne tik koordinuoti, bet ir numatyti lėšas daugiafunkciniam spec. planui rengti. Reikia kreiptis į KVADą dėl užduoties praplėtimo.

N.Valatkevičius: Lino pasiūlymas prieštarauja įstatymui.

J.Bučas: Spec. plano tikslas- reglamentuoti plėtrą, mūsų tikslas- numatyti plėtrą.

G.Bernotienė: Reziumuoju:

1-Mūsų bendra nuostata- reikėtų ruošti reglamentą ne vieno(carinio) laikotarpio pjūvyje, o trijų laikotarpių pjūviuose- carinio, tarpukario ir sovietinio.

2-Prašyti pristatyti KAUETe Vilniuje ruošiamą Kauno Naujamiesčio ribų planą.

3-Spec. paveldosaugos planas- didelis darbas. Norėtume pamatyti miesto centro reglamento viziją.

A.Karalius: Reikėtų įpareigoti Gražiną Bernotienę ir Nerijų Valatkevičių susitikti su KVAD atstovais ir apspręsti tolimesnę spes. plano rengimo darbų eigą.

G.Bernotienė: Naujamiesčio spec. planui ruošti A.Karalius pasiūlė, visiems pritarus, organizuoti KVAD ir Kauno savivaldybės susitikimą tikslu apspręsti bendrus veiksmus. Įpareigoti Gražiną Bernotienę ir Nerijų Valatkevičių.

NUTARIMAS

1.Apsvarsčius pateiktą darbą “Kauno Naujamiesčio paveldosaugos reglamento koncepcija”

( pristatė Aleksandas Vaškelis ir Nijolė Steponaitytė) ekspertai pateikė rekomendacijas:

1.1- Rekomenduojame ruošti reglamentą ne vieno (carinio) laikotarpio pjūvyje, o trijų laikotarpių – carinio, tarpukario ir sovietinio- pjūviuose (10 ekspertų).

1.2- Naujamiesčio spec. planui ruošti siūlome organizuoti KVAD ir Kauno savivaldybės susitikimą apspręsti bendriems veiksmams. Atsakingi asmenys: Gražina Bernotienė ir Nerijus Valatkevičius (vienbalsiai).

1.3- Tikslinga paprašyti autorių ir darbo organizatorių (KVAD) vieno darbo egzemplioriaus KAUET darbui (vienbalsiai).

1.4- Siūlome kreiptis raštu į Vilniaus KVAD vertinimo tarybą ir prašyti pristatyti KAUETe Vilniuje ruošiamą Kauno Naujamiesčio ribų planą (5 ekspertai).

1.5- Nesuformuluotos bendros išvados dėl turimos paveldo visumos galimo įjungimo į ateities vizijas (3 ekspertai).

1.6- Siūlome tikslinti teritorijų ribas, rengti bendrą istorinio Kauno ( su Būgos, Perkūno gatvėmis, Žaliakalnio teritorijomis) reglamentą, kuriame, dirbant kartu, būtų suderinti visi aktualūs aspektai (paveldo, želdynų, upių krantų, šlaitų, architektūros, viešųjų erdvių, panoramų-silueto) (4 ekspertai).

1.7- Neaišku, kas saugoma be atskirų pastatų, pasigendama nuostatų ir siūlymų, formuojant erdves. Darbas turi būti tęsiamas, detalizuojant Naujamiesčio erdvinį formavimą (2 ekspertai).

1.8-Reikėtų įvardinti semantines vertybes, parodyti siekiamybes (2 ekspertai).

2. Algimanto Miškinio vasario 18d. KAUET pristatyto darbo „Kauno Naujamiesčio urbanistinio modelio paieškos“ aptarimas.

 G.Bernotienė: A.Miškinis savo darbą pristatė vasario 18d. Protokolai prieš šį posėdį buvo pakartotinai išsiuntinėti visiems ekspertams. Ar autorius tars kelis žodžius?

A.Miškinis: Trūksta pozicijos, kaip Naujamiestį vertinti miesto požiūriu. Esama būklė gali būti vertinama kontraversiškai. Aš Naujamiesčiu laikau teritoriją iki geležinkelio stoties. Visi trys laikotarpiai, pradedant cariniu, vienodai reikšmingi. Aiškiai disonuojantys šioje zonoje yra 2 viešbučiai. Reikia nuspręsti, ar juos griauti, ar palikti. Siūlau buv. “Respublikos “ viešbutį įkomponuoti į grupę supančių pastatų. 6 prielaidas išdėsčiau praeitą kartą. Manau, kad kolizijos tarp aukštybinių pastatų prie Nemuno nėra. Aukštis gali būti iki 30m., atsižvelgiant į kompoziciją. Manau, reikia reglamentuoti teritoriją aplink Nepriklausomybės aikštę, nes Soboras reikšmingas. Supančių pastatų aukštis turėtų būti iki navos apačios. Būgos gatvė gali kilti tik iki 3 aukštų, nes prie šlaito. Siūlau centrą atgręžti į Nemuną. Čia pakankamai laisvos vietos.

KLAUSIMAI

R.Palys: Ką galvojat apie Laisvės alėją?

A.Miškinis: Siūlau pietinėje pusėje nestatyt aukštų pastatų, geriau- šiaurinėje.

J.Bučas: Kaip su Pero kvartalu?

A.Miškinis: Siūlau statyti to kvartalo viduje, jau dabar jau į jį skverbiasi pastatai.

R.Palys: Ar nemanot, kad kvartalo kraštinė turėtų aukštėti?

A.Miškinis: Nemanau, nes tada pasikeistų gatvės erdvės proporcija.

G.Bernotienė: O kvartalo vidus nėra vertybė?

A.Miškinis: O kas bendrai yra vertybė?

A.Karalius: Ar nemanot, kad yra urbanistinė logika- kraštinės ir kampai turėtų būti labiau akcentuoti, negu vidus? Ar Jūsų siūlymas nelaužo urbanistinės Naujamiesčio logikos?

A.Miškinis: Ne naują miestą statom, ieškom priimtinos erdvės kompromiso. Iki šiol lengva ranka aukštinom pastatus prie gatvių, dabar siūlau statyti tuščiose erdvėse. Kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai. Nelaikau “disonuojančių” pastatų blogais.

D.Šarakauskas: Su reglamentais kažkas ne taip. Kokios laisvumo ribos, kad Kaunas liktų Kaunu?

A.Miškinis: Reikėjo pradėti nuo Naujamiesčio, kartu su KVAD kalbėt apie gatves, kvartalus, erdves.

PASISAKYMAI

L.Tuleikis: Tai chrestomatinis teoretiko pasiūlymas miesto plėtrai – aukštinti miestą prie Nemuno. Jis vertingas, jei kita dalis iki Laisvės alėjos bus užstatyta kiliminiu principu. Nesiūlau kvestionuoti aukštų pastatų- amoralu savivaldybei atsikračius pastato, jį griauti. Kiliminis užstatymas- be akcentų. Abejoju dėl aukštų pastatų kiemų erdvių sąskaita. Gal galima būtų centrą sutankinti – reikia atlikti galimybių analizę antstatų ant 2 aukštų pastatų ir kiemų užstatymo.

Manau, turi būti fiksuota esama būklė ir visi sprendiniai atsispirti nuo jos.

V.Stauskas: Jau pirmame klausime kalbėjome, kad reikėtų respektuoti atskirus pastatus iš tarpukario ir tarybinio laikotarpio. Naujasis skverelis prie “Merkurijaus”, dviejų svarbiausių pėsčiųjų srautų sankryžoje, yra būtent teigiamas pavyzdys. Todėl šios vietos žymėjimas, kaip “vieta statybos” yra didelė klaida. Tai, beje, tiesiogiai siejasi su naujo grandiozinio projekto “prastūmimu”, griaunant “Merkurijų”. Taigi, norėtųsi nuosekliau įvertinti teigiamus tarybinio laikotarpio objektus, netaikant be atrankos raudonosios linijos taisyklės.

Manau, kolegos darbas, siūlantis aukštingumo reglamentą, yra svarbus. Tai jau siejasi su dabar projektuojamais- rekonstruojamais objektais.

G.Prikockis: Architekto priedermė- kurti, statyti, o ne griauti, ar lįsti po žeme.Taip atsirado miestai. Miesto centras gali ir turi augti.

Kauno centras- Laisvės alėja- turi išlikti. Manau, turėtų didėti intensyvumas (gyvenimo ir funkcijos) būtent Laisvės alėjos prieigose. Funkcijos intensyvumas daug svarbiau miesto centrinei daliai, nei pastatų aukštingumas. Mūsų tikslas- Laisvės alėjos centro centre vystymas, intensyvinimas. Istorija ir ateitis turi derėti ir sugyventi draugiškai.

R.Palys: Centras prie Nemuno pozityvu dėl erdvės ir Hanzos miesto įvaizdžio. Pritariu aukštesnių pastatų artėjimui prie Nemuno, bet reikia spręsti magistralę. Kvartalų vidaus apstatymas aukštais pastatais – abejotinas, nepritariu. Iš dalies pritariu esamų aukštesnių pastatų negriovimui, bet kūrimui jiems gretimybių. Turim apsispręsti, kiek nekintamų ženklų norime palikti Laisvės alėjoje, kokias vietas palikti nepaliestas. Reikia apsispręsti dėl pastatų ir zonų nekintamumo būtinumo. Paskelbti prieškario architektūros modernizmo palikimą kaip saugotiną visumą.

J.Minkevičius: Ar turime Kaune vertybių orientaciją? Šis kolegos pasiūlymas be jokio pagrindo- aukštinti pastatus prie Nemuno- tai priešinga gamtiniam karkasui. Slėnio aukštinti negalima. Šlaitai, krantai- Kauno savastis. Tik į šlaitų pusę galima tereną aukštinti. Urbanistiškai šis pasiūlymas – neperspektyvus. Savanorių pr. irgi centras, nes jungia Kauną su Vilniumi. Dvimiesčio idėja nemirė, ji natūraliai vystysis. Šia radikalus pasiūlymas suardo erdvių pusiausvyrą, negalima aukštinti slėnio. Naikinama Kauno savastis. Strateginiu požiūriu pasiūlymas nepriimtinas, bus agresyvi disharmonija.

V.Merkevičius: Iš dalies pritariu A.Miškinio siūlytam aukštingumo didinimui prie Nemuno krantinės, nes reikia įvertinti statomos Kauno arenos tūrį. Nepritariu siūlomo kvartalo vidaus užstatymo formavimo principui, kai tūris viduje aukštesnis už tūrius palei gatvę.

Laisvės alėja turėtų keistis ir aukštėti. Įvertinus jų būklę, dalis statinių galėtų keisti iš esmės, o ne uždedant vieną- kitą aukštą. Būtinas visapusiškai apimantis Naujamiesčio vizijos projektas, o ne reglamentas tik istoriniu ir aukštybiniu požiūriu.

V.Kuliešius: Abejotina aukštesnių pastatų statyba kvartalų viduje. Būtina nagrinėti kiekvieną atvejį, kiekvienam kvartalui- individualus sprendimas, nes pats kvartalas individualus.

Miesto centro vystymas prie Nemuno- abejotinas. Manau, miesto centru turi likti Laisvės alėja. Reikia regeneruoti Laisvės alėjos erdvę.

Būtina formuoti Laisvės alėjos ryšius su Nemuno pakrante, su lokaliu centru Nemuno salos rajone (pasažų, pėsčiųjų zonų sistemos).

A.Karalius: Stinga aiškesnės autoriaus pozicijos. Nuostatas derėtų formuluoti aiškiau, nes tokio kalibro mokslininko žodis turi didelį svorį. Pritariu krantinės tankinimui ir aukštinimui, bet tik taškiniam. Kvartalų tankinimui pritariu, aukštinimui- jokiu būdu. Tai pažemintų gatvių išklotines. Tyrimai galėtų būti tęsiami ir papildomi.

Nemanau, kad Soboras turėtų būti simboliu, vertybė yra Laisvės alėja. Ji tapo viešąją erdve. Siūlymai kurti centrą kitur privalo turėt rimtą motyvaciją. Svarbu, kokie procesai vyks tūriuose, ne tik patys tūriai.

J.Kančienė: Pritariu krantinės reprezentatyvumo gerinimui- didesnių pastatų atsiradimui. Tai padės apvaldyti didelę erdvę- upę, magistralę. Prie šlaitų Putvinskio gatvėje aukštingumas neturėtų didėti.

Laisvės alėjos apstatymo aukštinimui nepritariu. Kaunas įdomus ne tik smetonine, bet ir carine architektūra. Tai jo savitumas, išskiriantis jį iš kitų Europos ir Lietuvos miestų. Manau, reikia saugoti autentišką alėjos vaizdą, nesistengiant ištaisyti istorinių klaidų.

Nemanau, kad kvartalų viduje turėtų rastis 30m aukščio dangoraižiai- Naujamiesčio urbanistinis privalumas yra perimetrinis gatvių/kvartalų apstatymas. Atskirais atvejais viduje užstatymas galėtų sutankėti, bet tokių kvartalų nedaug.

A.Kančas: Pritariu, kad centrinė dalis turėtų būti užstatyta intensyviau. Aktualus skersinių Laisvės alėjai ašių, pasažų atgaivinimas. Laisvės alėja – labai svarbi arterija.

S.Juškys: Nepritariu aukštuminių statinių atsiradimui kvartalų kiemuose. Aukštuminiai pastatai galėtų atsirasti žemiau Karmelitų bažnyčios, tuo labiau, kad atsiras Sporto rūmų tūris. Aukštybiniai tūriai turėtų sustoti ties Pero bokšteliu.

Kiemai galėtų būti intensyviau užstatyti, bet posesijų nevertėtų pamiršti: Amsterdame, Paryžiuje puikiai išsaugotos senųjų posesijų ribos. Pavyzdinio aukštingumo pastatas Laisvės alėjoje- “Pieno centras”.

J.Bučas: Manau, kad modernizavimas neturėtų būti toks ryžtingas. Tokia intervencija aukštais pastatais gyvenamuose kvartaluose perdaug drastiška ir pakeičia Naujamiesčio, kaip istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, savybes. Siūlau susilaikyti nuo aukštų pastatų kvartalų centre.

G.Balčytis: Gerai, kad darbas vyksta. Manau, kad miesto centrinė dalis kompoziciniu požiūriu turėtų visų pirma keltis į kitą Nemuno pusę- Žemąją Fredą. Čia, o ne K.Mindaugo prospekte turėtų atsirasti aukštų statinių, kaip atsvarų “Respublikos” viešbučiui ir būsimiems Sporto rūmams. Nors neatmetu galimybės, kad ir K.Mindaugo pr. galėtų atsirasti aukštesnių pastatų.

Manau, pirmiausia turėtų būti tvarkomi centrinės miesto dalies gatvių perimetrų fasadai, nebijant naujų statinių, taip pat ir vietoj esamų. Kiemai neturėtų būti dirbtinai aukštinami. Manau, Laisvės alėja galėtų būti 4,5,6 aukštų.

L.Janušaitienė: Sklypų posesijų brėžinys yra reglamente. Problema tame, kad nėra metodikos, kaip elgtis posovietinėj visuomenėj. Naujamiesčio sklypų struktūros suardytos. Manau, kuriant naujus tūrius būtina reaguoti į posesijų struktūrą.

Š.Kiaunė: Yra padarytas centro dalies modelis, juo reikėtų naudotis. Matyt, jis yra urbanistikos skyriuje.

D.Šarakauskas: Sovietai viską darė priešingai, bet viskas buvo gerai. Gal carinis reglamentas buvo geresnis? Gal bendrai nereikia reglamentuoti Laisvės alėjos?

A.Vaškelis: Insoliacijos normos neleis statyt kvartalų viduje aukštų pastatų. Dabar Laisvės alėja- pėsčiųjų gatvė, reikėtų ja paleisti transportą.

G.Bernotienė: Buvo Laisvės alėjos idėjų konkursas- kvartalų vidaus panaudojimo įvairiems naujiems centrams. Prieita išvados, kad vieta nėra tinkama tokiam vystymui.

-Kolegos beveik vieningai nutarė, kad kvartalo viduje statyti aukštų pastatų nederėtų.

-Aukštuminiam centrui prie Nemuno pritarta- sprendžiant komplekse su sala, Žemąją Freda ir Laisvės alėja. Galėtų atsirasti biznio, administraciniai pastatai.

-Reikia siekti, kad viešas miesto gyvenimas klestėtų Laisvės alėjoje.

-Visi trys istoriniai laikotarpiai yra vienareikšmiai, turi lygias teises.

A.Miškinis: Pristačiau savo asmeninį požiūrį. Rėmiausi realijomis- A.Kančo projektuotas daugiabutis stovi kieme prie Donelaičio gatvės, Vytauto pr. kieme- jau kitas. Laisvės alėja-pasmerkta. Prekyba išėjo iš Laisvės alėjos į “Akropolį”. Miesto formavimas Laisvės alėjoje susikerta su KVAD reglamentu. Procesas vyksta, aš į jį realistiškai reaguoju.

NUTARIMAS

2. Aptarę Algimanto Miškinio vasario 18d. pristatytą darbą „Kauno Naujamiesčio urbanistinio modelio paieškos“, rekomenduojame:

2.1-Kauno centras- Laisvės alėja- turi išlikti. Turėtų didėti gyvenimo ir funkcijos intensyvumas.

Funkcijos intensyvumas daug svarbiau miesto centrinei daliai, nei pastatų aukštingumas. Mūsų tikslas- Laisvės alėjos centro centre vystymas, intensyvinimas (6 ekspertai).

2.2-Centras prie Nemuno pozityvu dėl erdvės, būsimos Arenos ir Hanzos miesto įvaizdžio, bet būtina spręsti komplekse su sala, Žemąją Freda ir Laisvės alėja (6 ekspertai).

2.3 -Nepritariame kvartalo vidaus užstatymo formavimo principui, kai tūris viduje aukštesnis už tūrius palei gatvę (6 ekspertai).

2.4 -Abejotina aukštesnių pastatų statyba kvartalų viduje. Būtina nagrinėti kiekvieną atvejį, kiekvienam kvartalui- individualus sprendimas, nes pats kvartalas individualus (3 ekspertai).

2.5-Manome, pirmiausia turėtų būti tvarkomi centrinės miesto dalies gatvių perimetrų fasadai, nebijant naujų statinių, taip pat ir vietoj esamų. Laisvės alėja turėtų keistis ir aukštėti (3 ekspertai).

2.6- Iš dalies pritariame esamų aukštesnių pastatų negriovimui, bet kūrimui jiems gretimybių (2 ekspertai).

2.7 -Būtina formuoti Laisvės alėjos ryšius su Nemuno pakrante, su lokaliu centru Nemuno salos rajone (pasažų, pėsčiųjų zonų sistemos) (2 ekspertai).

Gražina Bernotienė

Jūratė Merkevičienė