LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2009-04-22

  1. PRIEŠPROJEKTINIAI PASIŪLYMAI  KAUNAKIEMIO G. 5 TERITORIJOS DETALIAJAM PLANUI RENGTI. Projektuoja IĮ „E.MILIŪNO STUDIJA“. Užsakovas- UAB „PERGALĖS KONCERNAS“.
    2. PASITARIMAS DĖL NEMUNO SALOS KONKURSO ORGANIZAVIMO

ĮVYKUSIO 2009-04-22 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.46

 POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autorius: Vytautas Miliūnas.                                                                                                                                           

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Vladas Stauskas, Alvydas Steponavičius, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, KPD Kauno TP specialistė Loreta Janušaitienė, architektai: Eugenijus Miliūnas, Rasa Baltrušaitienė, Aurimas Ramanauskas, Faustas Eigirdas, Sigitas Beiga, projekto užsakovas- UAB „Pergalės koncernas“ atstovas Juozas Arnatkevičius.

Spaudos atstovai : Almantas Bružas („Statytbų pilotas“), Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“), Vida Savičiūnaitė ( www.kamane.lt).

Posėdžio pirmininkas: Evaldas Barzdžiukas.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1.PRIEŠPROJEKTINIAI PASIŪLYMAI  KAUNAKIEMIO G. 5 TERITORIJOS DETALIAJAM PLANUI RENGTI. Projektuoja IĮ „E.MILIŪNO STUDIJA“. Užsakovas- UAB „PERGALĖS KONCERNAS“.

E.Barzdžiukas: Miliūno studijos architektai-pasiūlymų autoriai -Vytautas Miliūnas ir Dalia Paulauskienė- pristatė įdomią medžiagą. Yra išskirti 3 variantai. Prašau ekspertų išsakyti savo nuomonę, kuris variantas labiausiai tinkamas vystyti toliau.

E.Miliūnas: Priešprojektinių pasiūlymų stadija- geriausiais laikas nuomonei formuoti. Koncernas nori vystyti šią teritoriją. Buvo siūlomi įvairūs objektai, tarp jų ir savivaldybė. Norime išgirsti kolegų nuomonę sąlygoms ruošti. Tai turėtų būti laisva diskusija, nėra rimtos analizės. Įdomu būtų išgirsti, kas šioje teritorijoje galėtų būti. Siūlome aukštybinius pastatus, nors kol kas specialiajame plane šioje zonoje aukštis reglamentuojamas iki 30m.

Vytautas Miliūnas pristatys variantus.

V.Miliūnas: Darbo eigoje pasiūlymų buvo ir daugiau, bet apsistojome ties trimis pagrindinėmis kryptimis: A, B ir C. Pati teritorija, apimanti 6 ha, yra už Arenos, „Akropolio“, tarp geležinkelio ir Čiurlionio tiltų. Yra du sklypo savininkai: „Pergalės koncernas“ ir „Kauno energija“. Manome, kad reikėtų projektuoti laisvai- didesnė dalis gamybinių pastatų galėtų išsikelti kitur. Šioje zonoje galėtų atsirasti meno centras, rekonstravus katilinę. Šią teritoriją reikėtų prijungti prie miesto centro.

Variantas A. Pati teritorija išsidėsto Nemuno ašyje, todėl viešosios erdvės atsiradimas būtų labai teigiamas. Kita aikštės atsiradimo priežastis- prie K.Mindaugo pr. reikia parkingo, o virš jo projektuojame aikštę. Mus įtakoja ir Akropolio parkingas- gal tai savotiškas bandymas priartėti prie upės. Aikštės išima būtų kompoziciškai pagrįsta. Aikštė- terasa būtų 3-čio aukšto lygyje- žemėjanti link senamiesčio, todėl numatomi puikūs vaizdai į senamiestį ir Prisikėlimo bažnyčią. Šalia aikštės esančių pastatų perimetras padidėtų- daugiau pastatų turėtų gerą vaizdą. Dominantės- 4 „knygos“- 18-20 aukštų ofisiniai pastatai. Numatoma AB „Kauno energija“ pastatų konversija į šiuolaikinio meno centrą. Trikampės formos plane 3-4 aukštų konferencijų centras formuoja aikštės kraštinę. Antrame plane nuo upės projektuojama 5 aukštų daugiabučių zona, šalia- 6-8 aukštų ofisinė zona.

Variantas B. Užsakovo pageidavimu siūlome aukštybinį savivaldybės bokštą, iškeltą prie vandens. 30 aukštų bokšto kompozicija- tamsus tūris, kabantis virš stiklinės dalies. Bet tokį projektą būtų sunku įgyvendinti, pastatas būtų nefunkcionalus. Požeminis parkingas iš savivaldybės būtų sunkiai pasiekiamas.

Aikštė išlieka, tik kitokios formos. Už aikštės numatomi ofisų pastatai su prekybinėm patalpom. Aikštėje išmėtyti 18-20 aukštų ofisų tūriai, bankai. Už aikštės prie prospekto –5-8 aukštų komerciniai, už jų- gyvenami pastatai.

Variantas C. Aikštėje siūlomi kongresų rūmai bei 2 aukštybiniai savivaldybės ir apskrities administracijos pastatai. Kongresų rūmai garantuotų aikštės gyvybingumą, nes pas mus sudėtingos klimatinės ir kultūrinės sąlygos- neaišku, ar didelė viešoji erdvė pasiteisintų realybėje. Aikštė virš 1-3 aukštų parkingo būtų terasuota- taip lengviau būtų ją įgyvendinti. Kita savivaldybės dalis jungtųsi prie bankų ir pramogų zonos. Šioje zonoje siekiame smulkių tūrių, besikalbančių su aplinkiniu sodybiniu užstatymu. Daugelis pastatų turėtų tiesioginį išėjimą į aikštę. Antras parkingas už nugaros projektuojamas kaip dar vienas lygis. Jokių pastatų nesaugome, siūlome tik konversiją.

KLAUSIMAI

J.Kančienė: Ar kvartalai bus gyvenami?

V.Miliūnas: Kai kuriuose variantuose yra gyvenamų namų, kituose- ne. Manome, kad geriau būtų komercija ir ofisai. Visaip gali būti.

G.Balčytis: Koks apytiksliai projektuojamas bendras plotas?

V.Miliūnas: Nuo 100 tūkst. iki 167 tūkst. m2., priklausomai nuo aukštingumo.

J.Kančienė: Ar parkingas planuojamas įgilintas, ar 1-me aukšte?

V.Miliūnas: C variante parkingas nuterasuotas, į jį turėtų tilpti apie 4 000 mašinų.

L.Tuleikis: Ar galima būtų pristatytus variantus pavadinti pagal kompozicinį kodą? Koks idėjos branduolys?

V.Miliūnas: „A“- Kylanti aikštė su namais- knygomis.

„B“- Pastatas- dominantė.

„C“- Terasa- kongresų rūmai.

R.Palys: Kokia kylančios aikštės motyvacija?

V.Miliūnas: Dėl matomumo- trauks galimybė gėrėtis puikiais vaizdais.

J.Kančienė: Kokia judėjimo seka tarp „pagaliukų“?

V.Miliūnas: Kai kurie smulkieji tūriai gali būti sujungti stiklu, kiti- sulipę.

A.Karalius: Koks užstatymo intensyvumas ir skypo plotas?

V.Miliūnas: Intensyvumo neskaičiavome, sklypo plotas- 6,5ha.

L.Janušaitienė: Ar aikštė buvo bendramiestinis sumanymas ar tik Pergalės koncerno? Ar atsižvelgėte į aukštybinius projektuojamus D.Čiutos ir G.Natkevičiaus objektus?

V.Miliūnas: Aikštės kompozicija gimė dėl ašies. Į kolegų projektus nelabai atsižvelgėm. Pasiūlymų tikslas- patrauklios proporcijos.

G.Balčytis: Kokio aukščio aukštuminiai pastatai?

V.Miliūnas: Savivaldybės „smėlio laikrodis“-110m.

R.Palys: O kiti?

V.Miliūnas: 50-70m.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Visi variantai yra pakankamai įdomūs ir nagrinėtini. Tačiau visi turi labai daug diskusinių taškų.

-Manau, kad aikštė turėtų būti lokalaus pobūdžio ir pagrindinė miesto aikštė neturėtų čia atsirasti dėl savo lokalios vietos.

-Neturėtų atsirasti vienas labai aukštas statinys, kuris „suvalgytų viską aplinkui‘.

-Manau, kad perspektyviausiais kelias kompozicine prasme yra var.“A“ su keletu bokšto tipo statinių. Tai leistų formuoti upės išklotinę ir toliau esančiuose sklypuose prie upės.

– Kongresų rūmų vieta yra galima kaip tyrinėjimo objektas- viena iš daugelio mieste.

-Puikus sumanymas katilinę reorganizuoti į šiuolaikinio meno centrą.

E.Barzdžiukas: Noriu patikslinti, kad pagal Specialųjį aukštybinių pastatų planą šioje zonoje leidžiamas iki 30m aukštis.

G.Bernotienė: Pritariu G. Galčyčiui, kad var.“A“ rodo miesto struktūros tęstinumą. Abejonę kelia kompozicija- kaip ji rišis su miesto viešosiomis erdvėmis. Krantinės užstatymą formuoja pastatai, o ne aikštės. Geriau, kad aikštė būtų vidinė, jos nereiktų surišti su aplinkinėm urbanistinėm struktūrom. Manau, kad šiam kvartalui reikėtų daugiau scenarijaus- funkcinio, semantinio-urbanistinio, ženklinio. Abejoju dėl variantų, kurie labai sutankina užstatymą. Siūlau kompoziciją labiau surišti su miesto struktūra tolimesniame darbe. Viešosio edvės- aikštės- formavimas- turėtų atitikti viso miesto struktūros poreikius. Manau, kongresų rūmamas vieta tinkama.

N.Blaževičienė: Pati gražiausia iniciatyva- viešųjų erdvių formavimas. Pritariu urbanistiniam vizijų pateikimui, siekiant išprovokuoti diskusiją dėl tolimesnių šios teritorijos vystymo krypčių. Pritarčiau šios teritorijos, kaip viešosios erdvės, vystymui, įvertinant kontekstą, vizualines dominantes tolimesnėse prspektyvose, galimybę šiai teritorijai turėti betarpišką kontaktą su upe ir galimais atraktyviais krantinės sprendiniais. Pritarčiau nuosaikesniems urbanistiniams bei erdviniams sprendimams- var. „C“. Terasa atveria vaizdą į senamiestį, atsiveria į upę. Reikėtų sprendinius derinti su greta projektuojamu kompleksu K. Mindaugo pr. 52. Manau, kad siūlomas aukštingumas galimas. Man labai graži ir var. „B“ dominantė- primena ir šauktuką, ir smėlio laikrodį.

S.Juškys: Pati sklypo padėtis autoriams diktuoja įdomius sprendimus- aikštės atsiradimą. Labai poetiškas „B“ variantas, tiktų tolimai ateičiai. Pritarčiau „C“ pasiūlymui, kur aikštė nuo upės pridengta statiniu, jaukesnė. Kartu pastato sprendimas galėtų leisti ją pratęsti ant pastato stogo.

Visuose pasiūlymuose Kaunakiemio gatvės užstatymas rodomas ne realus, o estetizuotas. Reikėtų pasiūlyti konkretesnę pastatų funkciją su realesniu užstatymo tankumu ir intensyvumu.

J.Kančienė: Reikėtų pasiūlymus vertinti 2 aspektais- estetiniu ir funkciniu. Manau, kad šalia ofisų būtini gyvenamieji pastatai, kad savaitgaliais teritorija nebūtų „mirusi“. Graži popieriuje „pagaliukų“ kompozicija realybėje, manau, negali egzistuoti. Visi reprezentacinių pastatų variantai įdomūs, bet aukštybinių pastatų išdėstymas šioje zonoje be papildomos analizės negalimas- svarbu, kaip ir iš kur jie matysis, kaip santykiaus su aplinkiniu užstatymu. Simboliu galinčio tapti bokšto įžengimas į vandenį gražus, bet realiai neįmanomas.

Pasisakau už konservatyviausią- žemąjį var.“C“ su terasuota aikšte. Manau, ją galima būtų atiduoti ekstremalaus laisvalaikio mėgėjams- riedlentės, riedučiai ir pan.

A.Karalius: Projekto pristatymas labai savalaikiškas. Būtent dabar, kai nespaudžia užsakovo programa, yra tikimybė suformuoti bendramiestinį branduolį, vertingą ilgą laiką.

A variantas: nehumaniškas, aukštuminių pastatų neigimas konteksto atžvilgiu agresyvus.

B variantas: nenuoseklus, bokštas svetimas Kauno masteliui, per stprus ego eko- miestovaizdžio (upės) kontekste.

C variantas: vystytinas.

-Aikštės kompozicija su visuomeniniu objektu- kongresų centru- ir vizualiniu ryšiu upė- senamiestis- vakarų saulė yra įdomi.

-Skatinčiau tankų užstatymą, nebūtinai aukštą. Nors viena-dvi laibos dominantės virš 30m galėtų būti.

-Funkcinį meniu būtina tikslinti, rasti erdvinę struktūrą gyvenamajai ir kontorų zonai.

-Tikslinti aikštės formą, erdvinius parametrus ir interesų taškų išdėstymą.

-Ieškoti aikštės ir upės kranto jungčių.

-Ieškoti glaudesnių ryšių ir funkcinės- erdvinės sąjungos su gretimais kvartalais.

V.Kuliešius: A variantas- nuobodus siluetas, tūriai galėtų būti skirtingo aukščio. Aukštuminiai tūriai užstoja vaizdo į upę dalį.

B variantas-labai egocentriškas, nors kaip abstraktus sprendimas- įdomus. Per didelis aukštis- 100m.

C variantas-įdomus aikštės vizualinis ryšys su senamiesčiu, terasuotos aikštės sprendimas. Labiausiai vystytinas.

Būtina siekti naudos iš viešosios erdvės ryšių su upe ir gretimais kvartalais pasažų pagalba. Vietos gyvybė priklauso nuo to, kaip lengva į ją patekti.

V.Merkevičius: Aikštės atsiradimui šioje vietoje pritariu, tačiau ji turi būti humaniškesnė, priverta į upę, atsiverianti tik plyšiu. Reikėtų paieškoti aikštės ryšio su upe- pvz. aikštės pratęsimu po K.Mindaugo prospektu iki Nemuno. Manau, kad aukštingumo iki 30m pakanka. Bet geriau 1 bokštas, nei 4 aukštuminių pastatų grupė. Užstatymo pobūdis per intensyvus gyvenamai statybai, o ir biurams nelabai tinkamas. Manayčiau, reikia komponuoti iš stambesnių tūrių. Nėra K.Mindaugo pr. užstatymo.

R.Palys: Pasiūlymuose jaučiama gigantomanija, Kauno mastelio nesuvokimas. Didžiulės aikštės- nejaukios, atviros vėjui ir Nemuno erdvei. Dideliame plote kuriama paprasta kompozicija, tai suprimityvina sprendimus. Dėl šių savybių nesukuriama europietiško „Hanzos“ miesto nuotaika, nėra krautuvių, kavinių, skverų, promenadų, todėl vaizdas labiau akademiškas, „kompozicija sau“.

Siūlau ieškoti kitų prioritetų, kitos koncepcijos. Pateiktiems pasiūlymams nepritariu.

G.Prikockis: Labai estetiški sprendimai. Jie provokuoja svarstymą apie šios vietos svarbą. Ši teritorija yra netoli nuo Laisvės alėjos, bet ir pakankamai toli pėsčiajam. Matau konkurenciją, o ne centro plėtrą.

Aš iš tų žmonių, kurie nesureikšmina šios vietos. Man atrodo, kad miesto centras neturėtų keltis už Akropolio „garažo“. Esu įsitikinęs, kad čia bloga vieta savivaldybei ir kongresų rūmams.

Visi trys variantai estetiškai patrauklūs. Nenoriu išskirti nei vieno. Aikštė neprasminga be aktyvios funkcijos. Čia yra senų vertingų pastatų. Manau, kad viską nušluoti yra blogai.

Linkiu tobulinti pasiūlymus.

R.Raslavičius: Kiekvienas iš pateiktų variantų yra savaip įdomus. Visuose siūloma viešoji erdvė- aikštė. Mano supratimu aikštę reikėtų formuoti daugiau uždarą, jaukesnę, daugiau priverti nuo K.Mindaugo pr, tačiau ieškoti ryšio su upe.

Vystytinas aspektas- ryšiai su aplinka- gretimais kvartalais, jų struktūra, funkcija. Užstatymo struktūros raktu galėtų tapti esamo užstatymo fragmentai, esamos teritorijos tyrimų išvados.

A.Steponavičius: Kadangi nėra miesto centro urbanistinės vizijos, darbas sunkus. Šis rajonas- Kauno pramonės pradžia. Sėkmė- senų dalykų išlaikyme. Pasiūlymų sėkmę nulems gera analizė ir seno-naujo darna. Čia ir miesto morfologijos (mastelio) sprendimas. Šioje zonoje gali atsirasti savivaldybė ir kongresų rūmai, nes tai perspektyvi miesto city vieta, šalia Nemunas su prieplauka, vizualūs ryšiai su senamiesčiu, geri transporto ryšiai.

Siūlau mažinti intensyvumą, įsileisti upę į kvartalą. Detaliojo plano principas- universalumas, nes nesuformuotas programinis užstatymas.

G.Šinkūnas: Nei viename pasiūlyme nepateiktas urbanistinis pagrindimas. Variantai nesiskiria urbanistiniu požiūriu. Koncepcijos nėra. Manau, kad dominante turi tapti naujoji Arena. Visuose variantuose tam kuriama nauja alternatyva. Priimtiniausias „C“ variantas- dėl mastelio, nuožulnios aikštės, minimalaus dominavimo. Jis harmoningiausiai komponuojasi su aplinkinėmis teritorijomis (erdvėmis) ir paviršiais (Nemuno krantinės, šlaitų nuožulnios plokštumos). Siūlau tęsti architektūrinių sprendimų paieškas.

L.Tuleikis: Kūrybiškai smagiai padirbėta, bet miesto kontekste nėra analizės, kuri pagrįstų sprendinių kompozicinę ir funkcinę logiką. Trūksta jungties su upe. Yra labai simpatiškų vietų- man patinka biurų ir gyvenamųjų namų struktūra. Priimtini maži ofisai. Man gražus savivaldybės bokštas, bet nepritariu nei vienam pasiūlymui. Manau, kad visos erdvės turėtų būti kameriškesnės, reikia priartinti miestą prie upės.

E.Barzdžiukas: Kolega V.Stauskas paliko savo raštišką pasisakymą, kuriame pritaria aukštesnių pastatų linijos auginimui Nemuno pakrantėje link akcentuoto dangoraižio, tik siūlo jam suteikti skulptūriškesnę formą.

N.Valatkevičius: Dabar ne socializmo epocha, kai visa ateitis buvo suplanuota. Jau 3 metus laukiam iš KVADo Naujamiesčio reglamento. Bet net ir po to nebus aišku, kur tiksliai bus savivaldybė ar kongresų rūmai. Tik privati iniciatyva gali atverti kelius.

R.Gudienė: Medžiaga pateikta labai profesionaliai, bet neatrodo, kad tai- Kaunas. Gaila, kad šioje teritorijoje nepaliekamai jokie pastatai. Dėl miesto centro pritariu A.Steponavičiui. Pateiktą darbą vertinu teigiamai.

L.Janušaitienė: Buvau nuėjus apžiūrėti šią teritorijos esamą padėtį. N.Lukšionytė parašė knygąapie pramoninio paveldo reikšmę. Reikėtų atkilti išlikusių pastatų tyrimus ir nustatyti jų vertę. Čia turiu teritorijos planą su išlikusiais pastatais-jie turi kaunietiško charakterio. Labai trūksta bendros krantinės išklotinės – su A.Kančo ir G.Natkevičiaus projektuojamais pastatais. Aikštė man kelia įtarimą.

J.Arnatkevičius: Manome, kad svarbu priartėti prie vandens, nors tai sudėtinga teisiškai. Kreipėmės į architektus, kad patartų, kas čia galėtų būti, kad mūsų galimybės sutaptų su miesto vizijomis.

E.Barzdžiukas: Tokių reikšmingų ir didelių (6ha teritorijų) teritorijų Kaune nėra daug. Senokai ruošiamasi vystyti miestą už Nemuno. Centras slenka link geležinkelio stoties pagal bendrąjį planą. 6 ha teritorija centre duos užtaisą rimtiems poslinkiams. Tai „pirmas skaitymas“, vėliau atsiras ir urbanistinis pagrindimas. Transporto situacija šioje vietoje yra labai gera. Bus formuojama programa, įvertinus gairių ir minčių sintezę.

Manau, kad suvesti nuomonių ir balsuoti nereikia. Tiesiog padėkime autoriams savo rekomendacijomis ir pastabomis.

NUTARIMAS

1.Apsvarsčius pateiktą projektą PRIEŠPROJEKTINIAI PASIŪLYMAI  KAUNAKIEMIO G. 5 TERITORIJOS DETALIAJAM PLANUI RENGTI ( Projektuoja IĮ „E.MILIŪNO STUDIJA“. Užsakovas- UAB „PERGALĖS KONCERNAS“), pateikti rekomendacijas tolimesniam darbui:

1.1-Siūlome ieškoti aikštės ryšio su upe, gal būt įsileisti upę į kvartalą (6 ekspertai)

1.2-Manome, kad šioje zonoje gali atsirasti kongresų rūmai (6 ekspertai)

1.3-Priimtiniausias „C“ variantas dėl įdomaus aikštės vizualinio ryšio su senamiesčiu, terasuotos aikštės sprendimo, minimalaus dominavimo, ryšio su aplinkinėm teritorijom (5 ekspertai)

1.4-Rekomenduojame ieškoti glaudesnių ryšių ir funkcinės- erdvinės sąjungos su gretimais kvartalais

( 4 ekspertai)

1.5-Manome, kad užstatymo struktūros raktu galėtų tapti esamo užstatymo fragmentai, esamos teritorijos tyrimų išvados (4 ekspertai)

1.6-Manome, kad šioje teritorijoje nustatytą aukštingumą galima didinti (4 ekspertai)

1.7-Rekomenduojame aikštę formuoti uždaresnę, jaukesnę, daugiau priverti nuo K.Mindaugo pr.

(3 ekspertai)

1.8-Rekomenduojame mažinti užstatymo intensyvumą (3 ekspertai)

1.9-Skatintume tankų užstatymą, nebūtinai aukštą (3 ekspertai)

1.10-Funkcinį meniu būtina tikslinti, rasti erdvinę struktūrą gyvenamajai ir kontorų zonai (3 ekspertai)

1.11-Rekomenduojame vystyti variantą „A“ , nes jis perspektyviausias kompozicine prasme ir leistų formuoti krantinės išklotinę ir toliau esančiuose prie upės sklypuose (2 ekspertai)

1.12-Pasiūlymuose jaučiama gigantomanija, Kauno mastelio nesuvokimas. Siūlau ieškoti kitų prioritetų, kitos koncepcijos (1ekspertas)

2.PASITARIMAS DĖL NEMUNO SALOS KONKURSO ORGANIZAVIMO.

N.Valatkevičius: Kaip žinote, Kauno savivaldybėje finansinis nepriteklius, kaip ir visur kitur. Panašu į tai, kad gali būti sumažintas VšĮ KAUET finansavimas. Stebuklas, kad buvo pilnai išmokėtos premijos Vienybės aikštės konkurso nugalėtojams. Nemuno salos konkursui skirtos lėšos taip pat gali būti apkarpytos. Todėl ir pasiūlėm vykdyti vieno etapo salos konkursą.

E.Barzdžiukas: Kiek salos konkursas aktualus šiandien? Ar ne per anksti jį skelbti?

N.Valatkevičius: Kadangi sparčiai vyksta Arenos statyba- dėžutė bus baigta rugpjūčio- rugsėjo mėnesį, reikėtų apsispręsti, kas numatoma kitoje salos dalyje. Iki dabar buvo surengti 4 salos konkursai, atlikti 2-3 techniniai projektai. Dabar jie visi nebetinkami. Reikia planuoti, kas bus toliau.

E.Miliūnas: Pritariu konkursui kaip akcijai. Bet manau, kad skelbti jį reikia tada, kai bus aiškus bent sporto rūmų tūris. Tai bus rimtas pagrindas įsivaizduoti esamą salos realybę. Tuomet galima bus spręsti architektūrines problemas. Be to, labai svarbus visuomenės požiūris.

G.Šinkūnas: Ar nemanai, kad iš konkurso galima būtų gauti naudos ir Arenai?

E.Miliūnas: Šiuo metu mums nieko nereikia. Savivaldybė siūlė pagalvoti apie Hiltono viešbučio projektavimą saloje arba horizontalaus savivaldybės tūrio.

G.Balčytis: Juk tokia buvo ir salos konkurso užuomazga- pokalbyje su Kauno meru paaiškėjo, kad yra noras statyti saloje, bet neaiški pati salos sutvarkymo koncepcija. Iš to ir kilo poreikis organizuoti idėjinį konkursą, kuris nustatytų programą.

J.Merkevičienė: Kaip žinote, buvome parengę dviejų etapų salos konkurso sąlygas, kurias daug kartų aptarinėjome. Bet nepavyko susiderinti su viešųjų pirkimų specialistais. Vasario pradžioje savivaldybė mus informavo, kad konkursas vyks vienu etapu, o ne dviem. Pertvarkėme sąlygas, gavome sąlygas iš KVAD, Viešųjų pirkimų skyriaus. Jos buvo išsiuntinėtos visiems ekspertams. Pasiūlymų negavome. Kokį organizuosime konkursą- vieno ar dviejų etapų?

L.Tuleikis: Kas savivaldybėje atsakingas už konkurso pravedimą? Kas kuruoja šį klausimą?

N.Valatkevičius: Niekas savivaldybėje šio klausimo nekuruoja. Konkursą reikia organizuoti taip, kaip atrodo tinkamiausia.

 L.Tuleikis: Tuomet galime veikti, kaip mums atrodo teisinga. Organizuokime šiais metais pirmąjį etapą- programai apspręsti- kaip vienintelį. Panaudokime jam visas lėšas. Numatykime tris pagrindines kryptis ir paskirkime tris pagrindines premijas. Paskui su visuomene išdiskutuosime ir pasimatys, kuri iš jų vystytina. Kitą etapą galima vykdyti po kelių metų.

A.Karalius: Tai pavyzdžiui galėtų būti ekologiška, urbanizuota ir mišri kryptis.

G.Šinkūnas: Nesutinku su Linu. Iš architektų laukiama atsakymo- urbanizuoti salą ar ne. Jei teiksime nominacijas visose 3-ose grupėse, aiškumo nebus.

L.Tuleikis: Sąlygose turėtų būti užkoduoti trys pirkimo objektai.

A.Karalius: Turėtų būti 3 pagrindinės premijos, kitos paskatinamosios. Be to, manau, kad idėjinį konkursą reikia skelbti dabar, o ne tada, kai ateis laikas statybai.

R.Palys: Nuomonių spektras leistų susidaryti platesnį požiūrį.

G.Balčytis: Būtina sklaida visuomenėje, būtina skirti apie 10 tūkst. litų katalogui išleisti.

L.Tuleikis: Čia nevienadienis klausimas. Kiekvieną iš trijų pasirinktų krypčių nagrinėsime su visuomene. Tik po to bus pasirinkta tikroji kryptis.

J.Merkevičienė: Nesu tikra, kad viešųjų pirkimų būdu galima tą atlikti- skirti 3 pagrindines premijas.

E.Barzdžiukas: Kas už tai, kad rengti vieno etapo urbanistinės idėjos paieškos konkursą?

Balsavo: “už “-10 ekspertų.

E.Bardžiukas: Tai nuspręsta rengti idėjos paieškos vieno etapo konkursą, o ne architektūrinį konkusą, kurio tikslas- išrinkti laimėtoją, kuris rengs techninį projektą.

J.Merkevičienė: Manau, reikėtų neilgai trukus vėl susitikti, padirbėjus prie senų sąlygų. Gaila, kad konkurso rengimo procesas toks neplaningas.

 Evaldas Barzdžiukas

Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.