LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2010-05-26

  1. 40 M. AUKŠČIO REKLAMINĖS NUORODOS ISLANDIJOS PR. 32, KAUNE projektiniai pasiūlymai. Užsakovas- AB „Baltic Shopping Centers“, projektavo VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“, UAB “COWI Lietuva”. Pristato Violeta Mikėnienė (UAB “COWI Lietuva”), Artūras Klinkevičius (AB „Baltic Shopping Centers“).
2.  KAUNO DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ RENOVACIJOS ESTETINĖS KRYPTYS. Pristato Nerijus Valatkevičius,

ĮVYKUSIO 2010-05-26 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,

PROTOKOLAS NR.61

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: Violeta Mikėnienė                                                                                                                                             

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Algimantas Kančas, Audrys Karalius, Vygintas Merkevičius, Gintaras Prikockis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, AB „Baltic Shopping Centers“ atstovai: Artūras, Klinkevičius, Inga Juškaitė, UAB “COWI Lietuva” atstovai: Edita Pavalkienė, Birutė Gasiūnaitė.

Spaudos atstovai : Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“).

Posėdžio pirmininkas: Algimantas Kančas.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

J.Merkevičienė: Noriu pranešti, kad mūsų gretose įvyko pasikeitimas- vietoje Algimanto Miškinio dirbs Dalius Šarakauskas.

Naujienos apie Kačerginės miestelio bendrojo plano svarstymą tokios: visiems buvo persiųsta LR Aplinkos ministerijos rekomendacija Kauno rajono administracijai pristatyti šį projektą KAUET svarstymui, bet ir į šį raginimą gautas toks administracijos direktoriaus atsakymas:“…Suderinus Kačerginės miestelio bendrojo plano sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, spręsime, ar pasinaudoti Jūsų siūlymu“.

  1. 40M. AUKŠČIO REKLAMINĖS NUORODOS ISLANDIJOS PR. 32, KAUNE projektiniai pasiūlymai. Užsakovas- AB „Baltic Shopping Centers“, projektavo VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“, UAB “COWI Lietuva”. Pristato Violeta Mikėnienė (UAB “COWI Lietuva”), Artūras Klinkevičius (AB „Baltic Shopping Centers“).

 

D.Šarakauskas: Noriu perskaityti kreipimąsi į LR vyriausybę ir LR prezidentę dėl vizualinės reklamos žalos Lietuvos kraštovaizdžiui:

“Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos architektų rūmai ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga sunerimusi dėl nuolat didėjančios žalos Lietuvos kraštovaizdžiui, kurią sukelia nekontroliuojama vizualinės reklamos statinių (skydų, virtinų, stendų) sklaida.

Problemą vaizdžiai iliustruoja automagistralė Vilnius-Klaipėda, kuri turi vienos svarbiausių pažintinių Lietuvos krašto trasų reikšmę. Pagrindiniais akcentais tapę gausūs gigantiški reklaminiai skydai yra vizualinė tarša: jie trukdo apžvelgti kraštovaizdį, kai kuriuos vertingus jo ruožus uždengia aklinai.

Žala ne tik estetinė: kraštovaizdyje dominuojanti vizualinė reklama piliečių pasąmonėje nuosekliai įtvirtina materialias verybes, tuo pačiu formuoja nereprezentatyvų šalies įvaizdį.

Nepatenkinamą vaizdą automagistralės kraštovaizdyje sąlygoja tai, kad reklamos skydų sklaidą kontroliuoja teritorijas, esančias greta automagistralių, valdančios savivaldybės, kurios derindamos skydų projektus neatsižvelgia į galiojančio LR Statybos įstatymo nuostatą, kad „<…statinys turi derėti prie kraštovaizdžio“.

Analogiška padėtis klostosi ir kituose svarbiuose Lietuvos keliuose, taip pat miestuose. Dėl nepatenkinamai koordinuojamos ir administruojamos reklaminės informacijos sklaidos miestų viešųjų erdvių vaizdas tampa chaotiškas.

Todėl raginame pareikalauti atitinkamų LR Vyriausybės institucijų veiksmų ir atsakomybės:

  • Įpareigoti apskričių, savivaldybių administracijas nedelsiant sustabdyti naujų reklamos skydų derinimą, statybą ir nepratęsti leidimų jau pastatytiems automagistralėje Vilnius- Klaipėda, kol nebus parengtas, viešai aptartas ir patvirtintas šiai atkarpai skirtas specialus kraštovaizdžio planas;
  • Pradėti formuoti kraštovaizdžio estetikos politiką, paruošti „Reklamos Lietuvos kraštovaizdyje estetikos reglamentus“, aiškiai išskiriant ir reglamentuojant vizualios reklamos, kaip potencialiai svarbiausio kraštovaizdžio taršos elemento, sklaidą. “

 

L.Tuleikis: Prieš pristatant, noriu užduoti klausimą- kodėl projektavo VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“, o pristato UAB “COWI Lietuva”?

A.Klinkevičius: Esu užsakovo atstovas. Konsultavomės dėl nuorodos projekto su VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“, vėliau kreipėmės į UAB “COWI Lietuva” dėl techninio projekto rengimo. Todėl yra du projekto rengėjai.

L.Tuleikis: Dokumentuose būtina nurodyti ir antrą rengėją.

A.Klinkevičius: Noriu trumpai priminti šios teritorijos problemas. Čia svarbus funkcijų suderinamumas ir plėtra. Per artimiausius kelis metus planuojama 80 tūkst. m2 plėtra, tam bus skirta apie 100 mln. eurų investicijų. Plėtra planuojama 2012m, detaliuojo plano rengėjas- SĮ Kauno planas. Numatoma sporto centro statyba, konferencijų salė ir atskiras pastatas nuomininkams. Yra rengiamas sąlygų sąvadas. Svarbiausia problema- susisiekimas. Per paskutinius du metus buvo suformuota darbo grupė, patvirtinta eismo koncepcija, kurios rezultate formuojams naujas transporto mazgas- dviejų juostų žiedinė sankryža. Buvo atlikti transporto tyrimai- nustatyta, koks srautas gali būti aptarnautas. Dėl saugaus eismo numatyta rekonstruoti nuovažas, kai kurias uždarant. Kelių direkcija rengia specialųjį palną- tai tolimesni procesai. Dabar pristatysime reklaminio stendo įrengimą.

V.Mikėnienė: Pateikiama užsakovo paruoštos reklaminės nuorodos Islandijos pl.32 koncepcija. Koncepciją paruošė Vizualinių komunikacijų centro dizaineriai. Mes turime sutartį su užsakovu techniniam projektui paruošti ir sąlygose gavome nurodymą pateikti projektą architektūrinei tarybai aukščio patikslinimui.

Užsakovo reklaminės nuorodos koncepcija- pritraukti pravažiuojančius keleivius Vilnius – Klaipėda – Marijampolė kryptimis, kadangi įvažiavimas į “Megą” komplikuotas, per vėlai pastebimas.

Gal būt, prekybos centras buvo planuojamas Kauno gyventojams, tačiau, esant dabartinei ekonominei situacijai, yra svarbus kiekvienas klientas. Tuo labiau, kad prekybos centro dislokacija magistralės atžvilgiu dėkinga, jei ne keblus įvažiavimas. Logiška, kad užsakovas ieško būdo pritraukti potencialius pravažiuojančius magistrale pirkėjus. Siekiama, kad iš toliau keleivius sudomintų ryški reklama   –   50m aukščio nuoroda. Be to, tai būtų tos vietos akcentas ties Kaunu, kokio nėra Klaipėda – Vilnius magistralėje. Aišku, 50m aukščio nuoroda neprilygsta Eifelio bokštui ar Laisvės statulai. Tačiau jau tikrai nenusileidžia greta esantiems elektros stulpams.

Pateikiame šią medžiagą:

  • Nuotraukos iš lėktuvo. Pagrindinai taškai pasirinkti, pravažiavus pėsčiųjų tiltą ir už jo- iš Vilniaus pusės, kitas taškas- iš Klaipėdos pusės.

–     Fotomontažai su 50m aukščio nuoroda.

       –     Detalūs nuorodos brėžiniai.

Mes lazerinės įrangos pagalba atlikome tyrimą. Išanalizavome reklamos matomumą iš 2-ų pagrindinių taškų (I ir II )Vilnius – Klaipėda kelyje. Taške Nr.1 Išmatavome medžių viršūnių aukštį. Mūsų siūlymas būtų sužeminti nuorodos iki 40m. Taške Nr.2 išmatavome dabartinių “Megos” pastatų aukštį. Pateikiame fotomantažus su 40m aukščio nuoroda. Analizuojant nuorodos architektūrą, abejonę kelia 2 m storio stiebas. Bandėme ieškoti ažūriškesnio sprendimo, tačiau jo gabaritai prilygsta rimtam pastatui.

Jei taryba nepritars nuorodos dizainui, ieškosime kitų sprendimų.

Pateikėme detaliuoju planu patvirtintas Karmėlavos aerouosto apsaugos zonas:

– 5,1 kilometro atstumu – galima 45 metrų ir aukštesnių statinių statyba (aerodromo kontrolės taško atžvilgiu);

-15 kilometrų atstumu – galima 100 metrų ir aukštesnių statinių statyba.

Reklama patenka į 15 km zoną ir bus reikalingas derinimas su skraidymo valdymo centru.

KLAUSIMAI

N.Blaževičienė: Kaip žmonės matys tą reklamą?

V.Mikėnienė: Kaip sakiau, buvo atlikta plati analizė, kaip iš kokio taško reklama matysis.

N.Blaževičienė: Ar buvo atlikti skaičiavimai, kiek pirkėjų padaugės, įrengus reklamą?

A.Klinkevičius: Be abejo, nuorodos įrengimas padidintų pirkėjų srautą. Pagrindinis siekis- suorientuoti žmogų. Pamatę “Megą”, vairuotojai pradeda staigiai manevruoti, kas yra nesaugu. Ar nuoroda atsipirks, neaišku.

L.Tuleikis: Kodėl to nedaroma, naudojantis kelio ženklais?

A.Klinkevičius: Kelio ženklų tipai yra riboti. Siūlėme nuorodas įrengti ant viaduko- pasirodo, tai kelia pavojų eismo dalyviams.

G.Prikockis: Ar tai bus aukščiausia reklama Lietuvoj?

A.Klinkevičius: Nesiekiame būti pirmi, tik laiku informuoti potencialų pirkėją.

I.Juškaitė: Dabar aukščiausia Lietuvoje reklaminė nuoroda yra Panevėžyje prie Babilono prekybos centro. Aukštis- 17m.

J.Bučas: Koks optimalus atstumas ir aukštis maksimaliam suvokimui?

A.Klinkevičius: Optimalus- 40m., mūsų siekiamybė- 50m. Svarbiausia buvo įvardinti protingą aukštį.

PASISAKYMAI

  1. Balčytis: Prie prekybinių centrų yra daug reklaminių stendų. Šiuo požiūriu užsakovų noras suprantamas. Sprendžiant apie ženklo techninę pusę- nei geras, nei blogas- esamo komplekso nesugadintų. Bet sprendimas galėtų būti įdomesnis ir estetiškesnis. Aukštis savaime nėra nei gerai, nei blogai.

N.Blaževičienė: Tokio pobūdžio ir mastelio reklamą grįsti tik komerciniais interesais nepakankama. Dieną ženklas prapuls aplinkiniame margumyne. Naktį darys stiprų įspūdį, tik manau, gal yra paprastesnių būdų išgauti panašiam efektui- lazeriai, šviesos efektai. Man nuoroda atrodo dviprasmiška- iš anksto nežinosi- nesuprasi.

J.Bučas: Manau, kad reklaminio objekto vietą reikėtų patikslinti aukščio, atstumo ir semantinės reikšmės prasme. Objekto formą bei aukštį reikėtų parinkti pagal tris visuotinai priimtus vizualinės dominacijos parametrus: mastelio dominacijos riba, vaizdo dominacijos riba-2.5km, psichologinio efekto riba- 4,5km. Kuo aukštesnis objektas, tuo jo įjungimas į kraštovaizdį yra sėkmingesnis. Už 3km raidžių jau neįskaitysime, dar toliau jis taps erdvės elementu. Spalvos turėtų būti labai ryškios. Lietuvoje maksimalus gerai suvokiamas –2,5km. atstumas.

Aukščio nereikia bijoti, svarbu, kad ženklas būtų grakštus ir įskaitomas. Bet ekonomine prasme tokio ženklo įrengimas kelia abejonių.

A.Karalius: Problemos “Megos nesimatymas” sprendimas šiuo atveju yra absoliučiai neprofesionalus ir agresyvus konteksto atžvilgiu. Problemos akivaizdžios:

-Objekto gabaritai- 50m aukščio- kelia tam tikrus reikalavimus jo simbolikai. Jos nėra. Objektas simboliškai tuščiaviduris.

-Erdvinės- estetinės koncepcijos nėra.

-Dizainas nevykęs- tipinio dizaino adaptacija, didinant parametrus, yra vulgari ir primityvi- nepagarbos Kaunui demonstravimas.

-Objektas yra tiesmukas galios demonstravimas, stokojantis kūrybinio indėlio, koncepcinio pagrindimo ir variantinės paieškos.

V.Merkevičius: Nemanau, kad ši reklama suteiks kokią nors informaciją- kas žino centrą, tam reklamos nereikia, kas nežino- nesupras. Informacija galėtų būti pateikta ir kitais būdais- šviečiančiais ekranais, nukreipiančiąja vizualine informacija, reklama ant pastatų. “Bokšto” estetika prasta- ant vėjo jėgainės stiebo pritaisytas elementarus raidžių skydas.

G.Prikockis: Nematau reikalo kariauti su ambicijomis. Gero dizaino čia nėra, bet gal ir nereikia. Pateiktiems masyviems variantams nepritariu- svarbus ne stiebo aukštis, o reklamos dydis. Manau, kad jos dydis turėtų neviršyti Kauno ženklo dydžio.

D.Šarakauskas: Tokiais objektais ne tik daroma žala gamtovaizdžiui, bet ir įtvirtinamos materialinės vertybės. Matosi, kad tai komercinė reklama. Galima būtų naudoti reklaminius skydelius kaip Austrijoje. Jie stovi kas 1-5 km su nuorodomis į objektą. Stulpai mažesni ir neteršia gamtovaizdžio. Geriau reklamą būtų talpinti ant aukšto pastato.

Esamas tarpas tarp sankryžų didelis, taigi vairuotojas spėja persirikiuoti ir pasukti į centrą. Manau, kad tai ambicingas projektas pastatyti aukščiausią ženklą.

A.Steponavičius: Darbe esu susidūręs su tuo, kokie reklamos tipai turėtų būti kultivuojami. Kaunas turi kraštotvarkinį mastelį, kuris šiuo atveju yra pažeidžiamas. Anksčiau aukštoji erdvės dalis nuo 15 iki 60m priklausė tik kulto pastatams, dabar- vandentiekio bokštams, jėgainėms, aukštybiniams pastatams. 50-ties metrų aukštis išeina iš reklamos tipologijos ribų. Tai jau paminklų sritis, su reklama neturinti nieko bendro. Už 1 km nebus matoma vairuotojui, nes vaizdą dengs automobilio stogas. Iš toli- bus matoma. Šį užmanymą galima būtų realizuoti keliais būdais: reklama galėtų būti ant naujo tūrio, stendai prieš posūkį ir už jo. Nesu įsitikinęs, kad pateiktas sprendimas pats geriausias, esu prieš nekontekstualų aukštį.

L.Tuleikis: Klausimas nepristatytas taip detaliai, kaip reikėtų. Nematau, kaip artėjant kis nuorodos dydis, koks jo santykis su Šilainių m/r, gyvenamais sodybiniais namais, su įvažiavimu į miesto centrą, su Kauno riboženkliais. Nepateikta medžiaga, kas bus svarbesnis, ar Kauno riboženklis, ar”Megos” reklama. Reikia variantinio projektavimo.

A.Kančas: Pritariu Tuleikiui- trūksta medžiagos, iš kurios matytųsi, kaip kinta nuorodos dydis artėjant, kaip matysis, žmogui, stovint šalia. Sunku reikalauti, kad tai būtų simbolis- to ir nereikia. Apibendrinant pasakysiu, kad kad trūksta argumentacijos, papildomos medžiagos.

 

L.Tuleikis: Užsakovui reikia atlikti daug tyrimų ir papildomo darbo.

A.Karalius: Būtų puiku, kad būtų pateikti keli variantai. Juk patys reikalaujam fasadų variantinio projektavimo.

G.Prikockis: Konkurencija su Kauno ženklo dydžiu darys psichologinę įtaką.

A.Klinkevičius: Iš “KOWI Lietuva” tikimės ypatingai kompetetingo požiūrio – palyginimo su Europos objektais. Mūsų sutartyje yra numatyta, kad projektavimo metu, beieškant teisingiausio sprendimo, galima alternatyvų paieška.

L.Tuleikis: Neturiu nieko prieš “KOWI Lietuva”. Užsakovas turėtų skirti tiems tyrimams lėšas.

A.Klinkevičius: Nedrįsom parodyti filmuotos medžiagos, kaip važiavom į vietą, natūralaus dydžio maketą kėlėme kranais.

A.Karalius: Manau, kad pasirinktas netinkamas instrumentas problemai spręsti.

NUTARIMAS

 1. Pateiktam projektui AUKŠČIO REKLAMINĖS NUORODOS ISLANDIJOS PR. 32, KAUNE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI (užsakovas- AB „Baltic Shopping Centers“, projektavo VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“, UAB “COWI Lietuva”) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareiktas pastabas:

1.1- Užmanymą siūlome realizuoti kitais būdais: reklama galėtų būti ant naujo tūrio, reklaminiai skydeliai, artėjant prie “Megos”, šviečiantys ekranai, lazeriai (6 ekspertai).

1.2-. 50-ties metrų aukštis išeina iš reklamos tipologijos ribų, yra nekontekstualus (4 ekspertai).

1.3-Nėra erdvinės- estetinės koncepcijos (3 ekspertai).

1.4-Konkurencija su Kauno ženklo dydžiu darys psichologinę įtaką. Būtina išnagrinėti projektuojamos nuorodos santykį su Kauno ženklu (2 ekspertai).

1.5- Trūksta variantinio projektavimo (2 ekspertai).

1.6Būtina medžiaga, iš kurios matytųsi, kaip artėjant kis nuorodos dydis, koks jo santykis su Šilainių daugiabučiais ir gyvenamais sodybiniais namais, su įvažiavimu į miesto centrą, su Kauno riboženkliais, su tuo, ką matys šalia jos stovintis žmogus ir t.t. (2 ekspertai).

1.7-Manome, kad aukščio nereikia bijoti, svarbu, kad ženklas būtų grakštus ir įskaitomas (2 ekspertai).

 2.KAUNO DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ RENOVACIJOS ESTETINĖS KRYPTYS. Pristato Nerijus Valatkevičius.

 N.Valatkevičius: Šiandien svarstyme dalyvauja Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis, kuris tiesiogiai užsiima šia problema. Kauno savivaldybė ruošiasi renovuoti fiziškai pasenusius daugiabučius, pritaikant apšiltinimo programą. Reikės renovuoti Šilainių, Eigulių, Dainavos ir kitus mikrorajonus.

Vilniaus savivaldybė priėmė strategiją, kad renovuojant daugiabučius, kiekvienas mikrorajonas turėtų savo spalvą. Prieš 3 mėnesius buvo priimtas įstatymas, kad galima pastatą renovuoti be žemės sklypo.

Yra daug įvairių galimybių- galima gatvėms suteikti spalvas. Pačių renovacijos projektų rengti nebereikia- Aplinkos ministerija parengė 3 tipinius projektus.

Scenarijus toks- į urbanistikos skyrių ateina bendrijos seniūnas, gauna tipinį projektą, trūksta tik spalvų koncepcijos. Kreipiuosi patarimų į KAUET narius- kaip spręsti šią problemą.

R.Gatautis: Bet kokiam pastatui, kuriam yra daugiau, negu 30metų, reikia kapitalinio reminto. Kaune yra apie 5 tūkst. daugiabučių, iš jų apie 1,5 tūkst- chruščiovinio tipo, jų vidutinis amžius- 40 metų. Dauguma jų prižiūrėti prastai, todėl būtina juos atnaujinti. Dabar galvojame, kaip sutaupyti energijos. Renovuojant namus, galima sutaupyti apie 50 proc. ir daugiau šilumos. Racionaliausia būtų namus atnaujinti kvartalais, kartu keičiant inžinerines sistemas, įrengiant automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikšteles.

Teko lankytis Panevėžy, kuris yra renovacijos lyderis Lietuvoje. Kiemai prie renovuotų namų dabar iškasinėti kaip karo zona, nes laiku nebuvo pakeisti vamzdynai. Šiuo metu Kauno savivaldybė rengia renovacijos kvartalais planą. Senieji mikrorajonai padalinti į 77 kvartalus. Planuojame atlikti vieno kvartalo renovacijos bandomąjį projektą. Jei kiltų problemų, būtų ieškoma sprendimo kelių, tai palengvintų kitų rajonų atnaujinimą. Bėda tame, kad kvartalai labai nevienodi. Prasčiausios būklės mikrorajonus atskyrėme į pirmą dešimtuką.

Ką galėtumėte šiuo klausimu patarti – kaip vykdyti šį procesą?

N.Valatkevičius: Į namų grupę projektuojamas vienas įvažiavimas. Renovacijos projektai rengiami, trūksta spalvinės ir estetinės koncepcijos.

A.Kančas: Prašau ekspertus išsakyti savo nuomonę.

G.Prikockis: Su kompleksinio tvarkymo problema susidūriau, tvarkant universitetą. Esu tikras, kad gerbūvio sutvarkymui lėšas gali skirti tik savivaldybė.

N.Valatkevičius: Vamzdynus sutvarkys įmonės savo lėšomis, o bendrija turėtų sutvarkyti gerbūvį. Savivaldybė to padaryti negali. Savivaldybė įsipareigojusi parengti projektą, kiekviena institucija atlieka pagal jį pakeitimus arba ne.

R.Gatautis: Rengiami detalieji planai stringa, nes sunku suderinti automobilių skaičių stovėjimo aikštelėse pagal galiojančius reglamentus su atstumais nuo pastatų. Yra idėja integruoti šalia esančias gatves. Lietuva pirmoji sugebėjo pritraukti renovacijai Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Galima būtų pabandyti ir gerbūvio įrengimo lėšas gauti iš šių fondų.

A.Karalius: Spalvų priskyrimas mikrorajonui kvepia spalviniu rasizmu. Daugiabučiai ir taip „uniformiški“, jei dar labiau juos „suuiniformuosime“, bus visiška degradacija. Galima ieškoti kitų kelių. Pirmas kelias- tegu namai renovuojasi, kaip nori. Pamatysime, kas esame. Antras kelias- parinkti vieną spalvą-baltą ir įvairių atspalvių pilką- ir leisti rinktis norimą atspalvį. Trečias kelias- priskirti namui architektą, kuris pasirūpintų jo estetika. Atsirastų žaismė ir intriga. Iš esmės manau, kad šį klausimą derėtų rimčiau paruošti ir nagrinėti dideliame posėdyje.

L.Tuleikis: Mano nuomone, miestui reikėtų kuo greičiau pasirinkti partnerį, kuris būtų pajėgus sukurti kompleksinės renovacijos strategiją Kaune. Reikia atsakyti į eilę klausimų, kaip kurioje miesto vietoje elgtis. Gal kai kuriuos pastatus reikia palikti kaip laiko ženklus- renovuoti kitaip. Gal kai kuriuos kvartalus palikti. Reikia bendros koncepcijos-tam reikia komandos. Visi trys kolegos Karaliaus pasiūlymai blogi. Rytinė Vokietija, Norvegija nemažai pažengusios renovacijos srityje. Akivaizdu, kad po renovacijos pastatai pablogėja, aplinka pagerėja. Išvada tokia- visi darbai turi prasidėti nuo renovacijos Kaune koncepcijos parengimo- reikės skirtingų elgesio modelių skirtingose miesto vietose.

R.Gatautis: Ir švedai turi panašių bėdų- kvartalais renovuoja 1960m. pastatytą 1 mln. daugiabučių.

A.Steponavičius: Nagrinėjimas vienu aspektu visada negatyvus. Gerai, kad savivaldybės atstovas p. Ramūnas Gatautis suvokia problemos kompleksiškumą. Reikia numatyti bendrą strategiją- vienų kvartalų jau nereikia renovuoti- kvartalas nuo Baršausko gatvės iki „3 mergelių“ restorano, „Demokratų“ kvartalas, kvartalas prie „Gričiupio“. Jų stovis labai blogas. „Dainavos“ mikrorajono daugiabučiai jau kiek geresni- geresnis išplanavimas, erdviau išdėstyti- juos verta rekonstruoti.Visi mikrorajonai turi savo specifiką. Reikėtų renovuoti mikrorajonais, nes socialinius klausimus derėtų spręsti to rajono ribose. Šiuo metu gyventojų yra sumažėję trečdaliu, negu planuota. Yra daug klausimų, kurie gali būti sprendžiami tik mikrorajono ribose. Išsprendus automobilių stovėjimo, socialinius klausimus, galima bus spręsti estetines problemas- apdailos medžiagos galėtų būti įvairios.

N.Valatkevičius: Ką turėčiau sakyti, kai ateis seniūnijos atstovas?

A.Steponavičius: Kol nėra koncepcijos, siūlau nieko nedaryti.

N.Valatkevičius: Kalbėjote apie griovimus- gyventojai niekada nenori išsikelti.

A.Steponavičius: Galima suorganizuoti prestižinį iškėlimą.

R.Gatautis: Norėčiau pasidalinti mintimis apie griovimą. Kvartale prie restorano „3 mergelės“ įsikūręs labai keblus kontingentas. Be to, negalima per anksti apie būsimą griovimą paskelbti, nes labai atpigs butai. Reikia ekspertizės. Kokiomis dalimis tą darbą išdalinti?

D.Šarakauskas: Nekompetetingai renovuoti- tai išmesti pinigus. Renovavimas- tai ne tik pats pastatas, bet ir aplinka- lauko tinklai, gerbūvis, parkavimas ir infrastruktūra. Manau, tikslinga būtų prasčiausius namus tiesiog nugriauti. Reikai priimti principinius sprendimus, tam būtinas bent pleneras. Turėtų būti paruoštas dviejų lygių projektas- strateginis ir vietinis- detalus.

G.Prikockis: Kompleksinis tvarkymas- teisingas kelias. Renovacija be aplinkos sutvarkymo- beprasmiška. Reikia ieškoti būdų, kaip gauti tam lėšų- stengtis pritraukti ES lėšas tiek gerbūviui, tiek griovimui po renovacijos vėliava. Manau, trijų tipų projektų neužteks. Tipiniai projektai kvepia utopine, numeruota architektūra. Naujas spalvas reikėtų įvesti ne radikaliai, o taikantis prie buvusių sprendimų. Galima būtų naudoti gamtines spalvas. Tam tikras konservatyvumas būtinas. Darbo projektas turi apimti ir spalvinį sprendimą, ir gerbūvį- sprendimas turi būti kompleksinis.

V.Merkevičius: Svarbu numatyti startegiją- kvartalai griaunami, renovuojami ar ne. Pradėti reikėtų nuo labiausiai nugyventų. Mikrorajonus reikėtų skaidyti į grupes, grupėse jau galima taikyti estetikos strategiją. Gal spalviniai sprendimai galėtų būti apsprendžiami detaliojo plano lygyje? Renovacijai naudojamos medžiagos turėtų būti kokybiškosam ir įvairios. Mieste yra dvi aukštosios mokyklos, ruošiančios architektus. Kauno mikrorajonų spalvinių sprendimų paieška galėtų būti įtraukta į ateinančio rudens programą.

R.Gatautis: Galima būtų vieno tipo namui parengti tris apdailos variantus: prabangų, vidutinį ir ekonominį.

J.Bučas: Skirstymas turėtų būti toks: grupė, kvartalas, kompleksas, rajonas. Rajonai turėtų būti suskirstyti pagal laikotarpius- renovacija gali būti diferencijuota. Svarbus renovacijos eiliškumas: infrastruktūra, tinklai, aplinka (gerbūvis), pastatai. Estetiką derėtų apspręsti galiausiai.

R.Gatautis: Apskaičiuota, kad 1 kv.m gyvenamojo ploto renovacija kainuoja nuo 300 iki 500 litų, priklausomai nuo to, ar pasirinktas ekonominis, ar prabangesnis variantas. Ne visi gyventojai apsidžiaugs, sužinoję, kad sumažėjo buto plotas, šiltinant iš vidaus.

N.Blaževičienė: Didelė vertybė yra tai, kad dar dirba architektai, projektavę tuos rajonus. Tai labai rimtas darbas, reikalaujantis atsakingų sprendimų. Reikėtų sukurti darbo grupę tiems spredimams priimti. Renovacija- tai ne tik fasadų šiltinimas-būtina fasadų plastikos renovacija naujomis medžiagomis, kurios kompensuotų renovacijos žalą estetine prasme. Renovacijai naudojamos medžiagos turi būti kokybiškos ir įvairios. Spalvos nereikėtų bijoti. Svarbu kurti kompozicijas, kuriose dominuotų viena spalva, o foninės spalvos būtų gamtinės. Šiltinti namus galima ir iš vidaus, taip išsaugant buvusią estetiką. Šiltinant iš išorės ir keičiant spalvas, kai kurie kvartalai bus klaikiai sudarkyti. Architektas turėtų dalyvauti, sprendžiant kiekvieno pastato estetiką.

A.Kančas: Dalyvavome seminare apie renovaciją Berlyne. Paaiškėjo, kad spalvų unifikuoti nereikia, gerai būtų naudoti žmogaus kūno ar žemės spalvas. Galėtų atsirasti ramių artimų spalvų renovuoti kvartalai. Žinoma, negalima projektuoti jokių dvišlaičių stogų virš daugiabučių. Be koncepcijos ir kompleksinio sprendimo šio projekto nepavyks įgyvendinti. Būtų puiku pritraukti ES lėšas gerbūviui kurti.

REKOMENDACIJOS

  1. Aptarę temą KAUNO DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ RENOVACIJOS ESTETINĖS KRYPTYS, KAUET nariai pateikia šias rekomendacijas:

 

2.1-Būtina parengti renovacijos Kaune koncepciją- reikia skirtingų elgesio modelių skirtingose miesto vietose: vienus kvartalus griauti, kitus renovuoti diferencijuotai (pagal laikotarpius), kitus palikti kaip laiko ženklus. Šiltinti namus galima ir iš vidaus, taip išsaugant buvusią estetiką (8 ekspertai).

2.2-Primygtinai siūlome renovacijos problemą spręsti kompleksiškai : infrastruktūra, lauko tinklai, parkavimas, gerbūvis, pastatai. Estetiką derėtų apspręsti galiausiai (8 ekspertai).

2.3-Reikia dėti pastangas pritraukti ES lėšas tiek gerbūviui, tiek nusidėvėjusių pastatų griovimui po renovacijos vėliava. Jei nepavyks, lėšas gerbūviui įrengti turėtų skirti savivaldybė (3 ekspertai).

2.4-Naujas spalvas siūlome įvesti ne radikaliai -galima būtų taikytis prie buvusių sprendimų, naudoti žemės spalvas, jų atspalvius (3 ekspertai).

2.5-Manome, kad trijų tipų projektų neužteks- architektas turėtų dalyvauti, sprendžiant kiekvieno pastato estetiką (3 ekspertai).

2.6-Renovacija- tai ne tik fasadų šiltinimas. Būtina fasadų plastikos renovacija naujomis medžiagomis, kurios kompensuotų renovacijos žalą estetine prasme. Renovacijai naudojamos medžiagos turi būti kokybiškos ir įvairios (2 ekspertai).

2.7-Spalvinių sprendimų paiešką siūlome įtraukti į ateinančio rudens aukštųjų architektūros mokyklų programą arba surengti plenerą šiuo klausimu (2 ekspertai).

2.8 -Siūlome renovuoti mikrorajonais- daug klausimų gali būti sprendžiami tik mikrorajono ribose (1 ekspertas).

Algimantas Kančas

Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.