KAUET posėdis 2010-10-20

1. DIDŽIŲJŲ PREKYBOS ĮMONIŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS. Rengia UAB „Miesto planas“, pristato- Nerijus Stanionis.

2.   KAUNO M. SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA. Pristato Nerijus Valatkevičius.

ĮVYKUSIO 2010-10-20 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,

PROTOKOLAS NR.64

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: Nerijus Stanionis.                                                                                                                                               

KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, KPD Kauno TP vyresn. specialistė Loreta Janušaitienė, architektas Vytautas Janušaitis.

Spaudos atstovai : Almantas Bružas („Statybų pilotas“), Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“).

Posėdžio pirmininkas: Audrys Karalius,

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1.DIDŽIŲJŲ PREKYBOS ĮMONIŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS. Rengia UAB „Miesto planas“, pristato- Nerijus Stanionis.

N.Stanionis: Parengti didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialųjį planą – koreguoti esamą Kauno miesto teritorijos didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-547 „Dėl didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno mieste specialiojo plano patvirtinimo“:

1. Parengti ilgalaikę savivaldybės teritorijos raidos programą, atitinkančią įmonių išdėstymo ir plėtros savivaldybės teritorijoje planus.
2. Reglamentuoti įmonių išdėstymą Kauno miesto teritorijoje.
3. Suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus, išdėstant įmones ir plečiant jų veiklą.

Didžioji prekybos įmonė – tai mažmeninės prekybos objektas, kurio statinio (statinio komplekso) bendrasis plotas viršija 1000 m² . Specializuotoji (vienafunkcė) Įmonė – tai Įmonė, kurioje verčiamasi vienos prekių grupės (statybinių ar ūkinių prekių, baldų, drabužių, buitinės technikos ar kitų prekių) mažmenine prekyba ir kitoms papildomos veiklos rūšims (maitinimui, prekybai maisto produktais, pramogoms, paslaugoms ir kt.) skiriama ne daugiau kaip 10 procentų Įmonės bendrojo ploto. Universalioji (daugiafunkcė) Įmonė – tai Įmonė, kurioje verčiamasi kelių prekių grupių (maisto produktų, namų ūkio, aprangos prekių, buities technikos, žaislų ir kt.) mažmenine prekyba ar greta mažmeninės prekybos verčiamasi ir kitos veiklos rūšimis (maitinimu, pramogų organizavimu, rekreacijos, biurų nuomos bei kitų paslaugų teikimu).

Šiandien Kauno mieste yra 270 tūkst m2 prekybinio ploto- tai sudaro 21 % visos Lietuvos prekybinių plotų. Per paskutinius 10 metų prekybos plotai išaugo 9 kartus. Labiausiai išaugo per 2005 ir 2007 metus. Šiuo metu Kaune 1 tūkst. gyventojų tenka 800 m2 prekybinio ploto, Šiauliuose-1 tūkst. gyventojų tenka 1200 m2 prekybinio ploto, Klaipėdoje-1 tūkst. gyventojų tenka 1000 m2 prekybinio ploto. Europos sąjungos valstybių vidurkis – apie 1000 kv.m. Kaune dar yra potencialo stambiai prekybai vystyti. Vyrauja specializuotos prekybos įmonės. Kaune yra 12 turgaviečių. Pagal seniūnijas – daugiausia prekybos plotų yra Dainavos ir Petrašiūnų seniūnijose, mažiausia- Panemunės ir Šančių. Pėsčiomis sunku didžiuosius prekybos centrus pasiekti Aleksote, Rokuose, Vaišvydavoje, Palemone.

Esama prekybos centrų struktūra:

Regiono reikšmės prekybos centrai – “Akropolias”, “Mega”, “Senukai”.

Rajono reikšmės prekybos centrai (virš 20 tūkst. m2) – Šilainių Maxima, IKI Kalniečiai, “Savas”, Kalniečių prekybos centras, Pramonės pr. Maxima, “Molas”, “IKI” senamiestyje, Veiverių Maxima.

Specializuotos įmonės koncentruojasi Savanorių pr., Naujamiesčio pramonės rajone, Palemone ir Aleksote. Jų struktūra nėra tolygi miesto teritorijoje.

Siūlomas modelis – miesto centro ir rajono reikšmės centrų plėtra (Vilijampolėje Raudondvario pr. trąsoje, Jonavos g., Eiguliuose, Juozapavičiaus pr., Masiulio ir Kalantos g., Europos pr.).

Regioninės reikšmės centrų plėtra siūloma prie Kauno miesto aplinkelių (paribio centrų teritorijose, pagal BP komercinių istaigų plėtros modelį). Čia galima specializuotų centrų plėtra (tokių, kaip IKEA, vadinamieji “Outlet”, prekybos parkai ar automobilių turgus ir t.t.).

Vadovaujantis didžiųjų prekybos įmonių rengimo taisyklėmis, taip pat siūlomu modeliu siūloma reglamentuoti:

1. Senamiestyje – iki 1 tūkst. kv.m. – universalius, iki 1 tūkst. kv.m- specializuotus prekybos centrus.

2.Naujamiestyje, gyvenamuosiuose rajonuose – iki 5 tūkst. kv.m- universalius, iki 3 tūkst. -specializuotus prekybos centrus.

3. Rajoninės reikšmės prekybos centrų plėtros teritorijose – iki 20 tūkst.- universalius ir iki 10 tūkst. kv.m- specializuotus prekybos centrus.
4. Regioninės reikšmės prekybos centrų plėtros teritorijose – virš 20 tūkst.- universalius, virš 10 tūkst.kv.m- specializuotus prekybos centrus.

KLAUSIMAI

A.Karalius: Prašau paaiškinti zonas – ištęstus ruožus, pvz. prie Savanorių pr.

N.Stanionis: Savanorių prospekte prekybos įmonių išdėstymo tankis didžiausias. Mes siūlome vystyti tolygiau. Šis ruožas- tai didžiausio tankio prekybos įmonių koncentracija. Plotas neribojamas. Rodome, kur gali būti vystoma prekyba.

N.Valatkevičius: Iš tiesų tai didesnio tankio prekybos centrų koncentracija. Zonos yra neapibrėžto ploto.

R.Palys: Iš kur kyla poreikis kurti daug stambių prekybos centrų?

N.Stanionis: Tai diktuoja ekonomika.

R.Palys: Tai mieste krautuvėlių nedaugės, tik dideli centrai?

N.Valatkevičius: Šiuo planu reglamentuojami prekybiniai objektai, kurių bendras plotas viršija 1000m2. Jie gali atsirasti ten, kur leidžia specialusis planas.

S.Juškys: Siūlote Juozapavičiaus pr. 5 tūkst.m2 prekybos ploto centrą- tai maždaug 70×70 m. Plotu tai kaip didelė IKI parduotuvė. Kiek dar tokių centrų reikia?

N.Stanionis: Planas nereglamentuoja skaičiaus.

N.Blaževičienė: Ar konkrečiose pažymėtose vietose yra realus centrų poreikis?

N.Stanionis: Teritorijų pakraščiuose pagal BP turi būti skatinamas prekybos atsiradimas.

G.Prikockis: Regioninių centrų vietos sumautos ant transporto magistralių. Koks ryšys tarp transporto vystymo ir centrų augimo?

N.Valatkevičius: Prekybos centrai tampriai susiję su eismo organizavimu.

A.Kančas: Ar prekybos centras su daugiau, nei 1 tūkst. bendro ploto, negali atsirasti be specialiojo plano?

N.Stanionis: Centrų su prekybos plotu virš 1 tūkst. m2 vystymas negalimas tik saugomose teritorijose ir senamiestyje.

N.Valatkevičius: Laisvės alėjoje “Merkurijuje” numatoma 10 tūkst.m2 bendro ploto. Mūsų tikslas rasti balansą tarp prekybos plotų. Kokia galimybė dabar Laisvės alėjoje statyti didelį centrą? Metropolio teritorijoje taip pat yra galimybė įrengti nemažus plotus. LITUANIKOS vietoje buvo rengiami konkursai, o tai juk senamiesčio centras?

N.Stanionis: Prekybos centro “IKI” senamiestyje patvirtintas plotas iki 35.000 m2. Jis išskirtas kaip rajoninės reikšmės centras. Tokios prekybos centrų rengimo taisyklės.

N.Valatkevičius: Manau, kad reikės dirbtinai skaidyti sklypus po 5 tūkst. m2. prekybos ploto.

A.Karalius: Jei rengtume dengtą prekybos pasažą Laisvės alėjoje, ar reiktų atsižvelgti į sklypo nuosavybę ar pastato?

N.Stanionis: Apribojimai taikomi juridiniam vienetui- kadastriniam žemės sklypui.

A.Karalius: Neturime ignoruoti smulkių ir vidutinių parduotuvių. Ar yra duomenys apie santykį tarp stambiosios ir smulkiosios prekybos Kaune?

N.Stanionis: Ne.

G.Bernotienė: Kaip numatomi teritorijų prioritetai?

N.Stanionis: Tikslas- skatinti regiono reikšmės specializuotus centrus pakraščiuose.

G.Šinkūnas: Ką turėtų reglamentuoti SP sprendiniai ir kodėl?

N.Stanionis: Turėtų reglamentuoti prekybos centrų dydžius. Didelė koncentracija sukelia neigiamus padarinius.

G.Šinkūnas: Kokių tikslų siekiama urbanistinės struktūros atžvilgiu?

N.Stanionis: Tolygumo.

G.Šinkūnas: Kokios proporcijos dabar yra tarp miesto rajonų?

N.Stanionis: Didžiausia prekybos centrų koncentracija yra Dainavos ir Petrašiūnų rajonuose, mažiausia- Panemunės ir Šančių.

G.Šinkūnas: Kokia lokalizacija pagal rūšį- universalūs ir specializuoti?

N.Stanionis: Tai bus numatyta tik koncepcijoje.

G.Šinkūnas: Kokie yra esamo plano trūkumai? Kokie skirtumai tarp esamo ir būsimo plano?

N.Stanionis: Tolygumas.

G.Prikockis: Kodėl siūlote koncentruoti prekybą Naujasodyje (Taikos pr. pramoniniame rajone)?

N.Stanionis: Ten bus vykdoma konversija. Nemanome, kad prekybos plotą šioje zonoje reikėtų riboti.

N.Blaževičienė: Ar pastebimas konkrečių užsakovų susidomėjimas minėtomis vietomis?

N.Stanionis: Susidomėjimas parodytas Masiulio g. 16b, Jonavos 60 ir kitur.

L.Janušaitienė: Ar konsultavotės su KPD dėl apribojimų?

N.Stanionis: Į KPD kreipėmės dėl planavimo sąlygų.

D.Šarakauskas: Koks santykis su Kauno rajonu? Ar numatote bent kiek reguliuoti augimą?

N.Stanionis: Planuojame tik miesto ribose.

V.Kuliešius: Ar buvo vykdomos gyventojų apklausos?

N.Stanionis: Taip.

V.Kuliešius: Sprendžiant pagal gyventojų apklausas, miesto pakraščiuose trūksta prekybos centrų. Ypač jaučiamas poreikis Panemunėje.

V.Merkevičius: Ar įvertinti naujai besivystantys naujų gyvenamųjų namų rajonai už miesto ribų?

N.Stanionis: Yra atsižvelgiama- miesto plėtros teritorijose komercija reglamentuojama.

A.Karalius: Ar buvo analizuota, kaip Kaune keitėsi prekybos ploto dinamika smulkios ir stambiosios prekybos?

N.Stanionis: Mažųjų prekybos įmonių atsiradimas nėra ribojamas.

A.Karalius: Ar yra atsižvelgiama į mažų krautuvėlių egzistavimą?

N.Stanionis: Mes galime tik reglamentuoti plotus.

1. Blaževičienė: Ar atsižvelgta į dviračių takus, kad jais galima būtų pasiekti centrus?

N.Stanionis: Jie tik pažymėti.

PASISAKYMAI

G.Bernotienė: Principiniai spec.plano sprendiniai pateisina tikslą- reglamentuoti stambių prekybos centrų statybą miesto centre.

Kyla klausimas, ar tokia apibendrinta prekybos centrų išdėstymo schema atitinka subalansuotus gyvenimo poreikius. Kyla pavojus, kad spec. planas gali būti nenaudojamas arba greitai pasenti. Nenagrinėjama miesto centro samprata plačiąja prasme. Prekybiniai pasažai gali neatitikti šio spec. plano reglamentų. Kyla abejonės, ar tikrai toks komercijos poreikis kils per artimiausius 10metų.

N.Blaževičienė: Prekybos centrų išdėstymas nėra pakankamai argumentuotas šiais aspektais:

-miesto geografijos, gamtiniu požiūriu,

-vartotojų srautų intensyvumo,

-vietų parinkimo pagrįstumo ekonomine prasme miesto-regiono santykyje,

-plano tęstinumo, korektūrų galimybių ir kt.

Siūloma schema- grafika, neturinti realaus pamato. Daug siūlomų vietų neperspektyvios.

S.Juškys: Kelia abejones spec.plano pakeitimo pagrįstumas. Kiekvieną pasirinktą teritoriją reikėtų apspręsti šiais aspektais- kokio prekybos ploto reikia, atsižvelgti į gyventojų poreikius ir neignoruoti mažųjų prekybos įmonių. Gaila, kad nekalbama apie kompleksinį gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektų atsiradimą. Tai sudarytų sąlygas tolygesniam vystymuisi.

A.Kančas: “Metropolyje” buvo planuojami prekybiniai pasažai, Versalio teritorijoje taip pat. Kelia abejones šių idėjų įgyvendinimo galimybė- gal reikėtų tuos prekybinius plotus dalinti dalimis? Iš principo pritariu spec. plano pakeitimui ir siūlau atsižvelgti į kolegų pastabas.

J.Kančienė: Schemose nurodytos vietos, kur prekybiniai centrai gali, o ne turi būti. Centrų išdėstymas prie aplinkelio gana mechaniškas, bet logiškas. Perspektyvinius poreikius numatyti gana sunku- neaišku, kaip kis gyventojų skaičius, ekonominės galimybės. Abejoju, ar įstatymais įmanoma reglamentuoti mažųjų krautuvėlių atsiradimą ir ar tai atsispindėtų didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo plane.

A.Karalius: Šis planas turi aiškią poziciją- tai Kauno“akropolizacijos” projektas. Jis savaip reguliuoja didžiųjų ir mažųjų komercijos įmonių santykį, todėl turėtų būti nurodytos tam tikros prekybos ploto kvotos vietovėje – kiek smulkiems, kiek stambiems prekybos objektams. Manau, kad apsupti miestą dideliais prekybos centrais yra strateginė klaida. Prekybos centrams Kauno centre turėtų būti nurodomas ne tik plotas, bet ir tipas (pvz. Pasažas). Klaida, kad Naujasodžio pramonės rajoną su galinga infrastruktūra siūloma konvertuoti į komercinę zoną. Kaune turi būti atliktas rimtas tyrimas, kaip didieji prekybos objektai pakeitė situaciją mieste. Siūlau antimonopoliniais tikslais didžiųjų prekybos įmonių plėtrą Kaune įšaldyti 10 metų ir leisti atsitiesti krautuvėlėms.

V.Kuliešius: Būtina laikytis verslininkų ir gyventojų interesų balanso. Siūlau vystyti prekybines zonas tuose miesto rajonuose, kur yra gyventojų poreikis- pvz. Panemunėje. Pakraščiuose mažai civilizuotos prekybos.

V.Merkevičius: Nors autoriai deklaruoja tolygų siūlomų prekybinių taškų išdėstymą, taip nėra. Kaunas turi tendenciją plėstis į šiaurės vakarus (Romainiai) ir pietus (Rokai, Vaišvydava), nors pristatytame plane koncentracija išlieka miesto rytinėje dalyje. Nepritariu Taikos pr. pramonės rajono konversijai į prekybinę- ten ir taip prisodrinta prekybos. Schemoje galėtų būti labiau atsižvelgta į gatvių tinklą ir jų vystymo perspektyvą. Pritariu kolegoms, kad didelių centrų jau pakanka. SP sprendiniuose galėtų būti nurodytos galimos smulkios (iki 1000m2) prekybos zonos, jų ryšys su gyvenamomis zonomis.

Būtina atsižvelgti į miestą supančius satelitinius gyvenamuosius rajonus.

J.Minkevičius: Reikia derinti verslo ir visuomenės interesus. Nėra koreliacijos tarp Kauno ir kitų miestų prekybinių centrų dėstymo. Visada yra pavojus aklai sekti kitų šalių pavyzdžiu. Jau dabar stambių centrų išdėstymas magistralėje ardo esamą struktūrą, jei tokia kryptimi plėtra vyks ir toliau- Lietuva visai pakeis savo veidą. Stambūs centrai Lietuvai nėra būdingi. Prekyba – kultūros dalis. Ji tampa globalistine ir pavojinga. Reikėtų spręsti šį klausimą platesniu aspektu, optimaliau ir konceptualiau.

R.Palys: Pristatytas planas vienapusiškas, sprendžia tik prekybos centrų dislokaciją, nesiejant su mažais prekybos taškais. Visai neatsižvelgta į gerąsias miestietiško gyvenimo puses, nesprendžiama, ko reikia, kad miestas netaptų nuobodžiu didžiųjų centrų konglomeratu. Centrus išdėstant abipus svarbių magistralių laukuose, iškreipiamas miestovaizdis, netausojamas aplinkinis landšaftas, didieji centrai neįsijungia į miesto gyvenimą, tampa užmiestiniais.

Siūlau darbą peržiūrėti, projektuojant bendrame miestovaizdžio, miestiečių gyvenimo scenarijaus kontekste.

G.Prikockis: Tai didelis ir svarbus darbas, daro gerą įspūdį. Konceptualiai nuostatai- tolygus centrų išdėstymas ir dekoncentracija- pritariu. Tam tikrą abejonę kelia centrų gausa, ypač rytinėje miesto dalyje prie šiaurinio ir rytinio aplinkelių. Nepritariu prekybos centrų koncentracijai pramonės rajone.

Rekomenduočiau šioje schemoje paryškinti kryptis, vedančias į miesto centrą (Panerių g, Raudondvario, Savanorių pr, Europos pr., Veiverių g.).

R.Raslavičius: Reikalingas prekybos įmonių tankio ir dydžio ribojimas ar reglamentavimas numatomose plėtros teritorijose- Juozapavičiaus pr., Masiulio g., Savanorių pr. ir t.t. Būtinas didžiųjų prekybos centrų išdėstymo ir jų skaičiaus pagrindimas, atsižvelgiant į smulkiųjų prekybos taškų miesto centre bendro ploto santykį. Pasigendu metodikos, darbą reikėtų tobulinti.

A.Steponavičius: Pastabos tolesniam projekto vystymui:

1.Analitinėje dalyje reikėtų aiškesnio pavyzdinių ES valstybių šios sistemos apibūdinimo.

2.Sprendinius reikėtų ruošti, remiantis realiu gyventojų tankumu, transporto srautų dydžiais ir didcentrių poreikiu.

3. Reikia išryškinti Kauno specifiką prekybos ir aptarnavimo sferoje (pvz. promenados).

4.Reikia susieti miesto ir Kauno rajono sprendinius.

D.Šarakauskas: Darbe nematau aiškios pozicijos ir strategijos. Nesuprantama miesto pozicija dėl mažų prekybos įmonių. Nėra jokio santykio su Kauno rajonu. Neaiški miesto centro ir Laisvės alėjos vieta. Tolygumo idėja reiškia, kad bet kur galima statyti centrus. Praktiškai tęsiama stichinė urbanizacija. Reikėtų reglamento, kuris ribotų prekybinių plotų dydį. Gal reikėtų išskirti kelias teritorijas ir jas vystyti?

G.Šinkūnas: Neaišku, kokie tikslai siekiami. Nesimato kraštovaizdžio formavimo. Naujas spec. planas turėtų būti tobulesnis- reikėtų detalizuoti, aprašyti konceptualias siekiamybes.

Pristatyti sprendiniai neatitinka iškeltų tikslų- nėra tolygumo (Panemunėje ir Šančiuo). Sprendiniai nepagrįsti teritorijų degradacijos pavojaus atžvilgiu. Mieste yra pramonės paskirties teritorijų deficitas, todėl konversijai į komerciją nepritariu.

Manau, kad iki šiol galiojantis SP yra pilnai pakankamas reguliuoti PC sklaidą ir atitinka galiojantį BP. Pateiktam projektui nepritariu.

A.Karalius: Kolegų pasisakymuose girdisi abejonės dėl tokio didelio didelių centrų poreikio, dėl prekybos centrų išdėstymo ratu aplink miestą, dėl parametrų konkretumo stygiaus konkrečiose zonose, dėl faktiško prekybinių pasažų miesto centre uždraudimo, dėl labiau subalansuotų smulkios ir stambios prekybos interesų, dėl reagavimo į miesto ir užmiesčio vystymosi kryptis.

Buvo siūloma padaryti pauzę didelių prekybinių centrų kūrime, kad galėtų vystytis mažoji prekyba ir labiau integruotis su kitomis funkcijomis. Buvo nuomonių, kad reikia didinti koncentraciją miesto centre ir atsisakyti pramonės rajono konversijos į komerciją. Gerai būtų nurodyti konkrečių teritorijų prekybinių plotų kvotas (pvz. Savanorių pr.) ir labiau reaguoti į esamo užstatymo morfotipą. Buvo pasisakyta už tai, kad esamas centrų išdėstymas šiandien poreikius tenkina, o naujam planui reikia didesnio koncepcinio pagrįstumo.

Manau, kad reikėtų balsuoti už tai, kad planą pakoreguoti ir pristatyti pakartotinai.

G.Bernotienė: Kokio rezultato tikimasi?

A.Karalius: Objektyviai geresnio rezultato. Kas balsuoja už tai, kad planą pristatyti pakartotinai, atsižvelgus į pateiktas ekspertų pastabas?

Balsavo: “už”- 13 ekspertų.

A.Karalius: Kas “prieš”?

Niekas nebalsavo “prieš”.

A.Karalius: Kas susilaikė?

Susilaikė 2 ekspertai.

A.Karalius: Nuspręsta prašyti pristatyti projektą pakartotinai. Noriu pateikti dar vieną pasiūlymą balsavimui. Kas už tai, kad reikia kreiptis į miesto architektą su pasiūlymu patikslinti specialiojo didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo užsakymą- atlikti nuodugnų tyrimą, padaryti pertrauką didžiųjų centrų statyboje?

N.Valatkevičius: Mūsų veiksmus reglamentuoja įstatymas ir taisyklės. Šiuo metu eilės statybinių procesų stoja dėl neatitikimo specialiojo didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo spec. planui. Tai “Krasta Auto”- norėjo didelės teritorijos, bet pagal galiojantį spec. planą visos gauti negali. Tie verslininkai, kurie negali vystyti verslo Kaune, išvažiuoja į kitus miestus. Jei stabdysim didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo spec. planą, reikėtų sukonkretinti- ką stabdyti. Juk stambus automobilininkas nesukelia grėsmės mažoms krautuvėlėms.

A.Karalius: Šis darbas- tai ir miesto socialinio modelio konstravimas.

N.Valatkevičius: Šiuo metu sudėtinga numatyti, kas bus ateityje. Jei neturėsim SP, negalėsim statyti.. Tam reikia naujo plano. Tarp miesto ir rajono savivaldybių vyksta kova dėl didelių prekybos centrų statybos, todėl miestas norėtų centrų savo teritorijoje.

NUTARIMAS

 Pateiktam projektui DIDŽIŲJŲ PREKYBOS ĮMONIŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS ( rengia UAB „Miesto planas“, pristato- Nerijus Stanionis) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareikštas pastabas:

1.1-Prekybos centrų išdėstymas ir jų kiekis nėra pakankamai argumentuotas (9 ekspertai)

1.2-Neatsižvelgta į gerąsias miestietiško gyvenimo tradicijas, kai įvairovę kuria smulki prekyba, kitaip miestas tapts nuobodžiu didžiųjų centrų konglomeratu. Miesto centre reikia išryškinti Kauno specifiką (pvz.pasažai) (7 ekspertai)

1.3-Kyla abejonės dėl tokio didelio stambių centrų poreikio per ateinančius 10m. Manome, kad didelių centrų jau pakanka (6 ekspertai)

1.4-Būtina didžiųjų prekybos centrų santykio su smukliąja prekyba analizė ir subalansavimas. SP sprendiniuose galėtų būti nurodytos smulkios (iki 1000m2) prekybos zonos, jų ryšys su gyvenamomis zonomis, taip pat – prekybos plotų kvotos stambiems ir smulkiems prekybos objektams (5 ekspertai)

1.5-Sprendinius reikėtų ruošti, remiantis realiu gyventojų tankumu, transporto srautų dydžiais ir didžiųjų centrų poreikiu (5 ekspertai)

1.6-Būtina siekti verslo ir visuomenės interesų balanso (5 ekspertai)

1.7-Dėstant prekybos centrus susieti miesto ir Kauno rajono poreikius (4 ekspertai)

1.8- Mieste yra pramonės paskirties teritorijų deficitas, todėl pramonės Taikos pr. zonoje konversijai į komerciją nepritariame (4 ekspertai)

1.9-Centrus išdėstant abipus svarbių magistralių laukuose, iškreipiamas miestovaizdis, netausojamas aplinkinis landšaftas, didieji centrai neįsijungia į miesto gyvenimą, tampa užmiestiniais ( 4 ekspertai)

1.10-Abejonę kelia centrų gausa, ypač rytinėje miesto dalyje prie šiaurinio ir rytinio aplinkelių (2 ekspertai)

1.11-Antimonopoliniais tikslais didžiųjų prekybos įmonių plėtrą Kaune įšaldyti 10 metų ir leisti atsitiesti smulkiai ir vidutinei prekybai (1 ekspertas)

2.KAUNO M. SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA. Pristato Nerijus Valatkevičius.

N.Valatkevičius: Šiuo metu yra kuriama programa bedrajam planui (BP) kurti. Gavome 2 mln.lt iš ES struktūrinių fondų ir 0,5 mln iš savivaldybės. Ši programa bus pateikta BP rengėjui. Rengėjas buvo išrinktas viešųjų pirkimų būdu. Tai Vilniaus urbanistai.

Buvo atliktas senojo BP monitoringas. Planuojama keisti Teritorijų planavimo įstatymą.

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tikslas-sukurti miesto ateities viziją, atitinkančią miesto strateginį planą, įvertinti ir tęsti miesto planavimą. Suformuoti miesto aplinką, tinkamą Kauno miesto savivaldybės teritorijos ilgalaikiam ir nuolatiniam erdviniam vystymui, kuriuo pasiekiamas norimas pozityvus rezultatas – miesto reikšmės didėjimas, miesto būties gerėjimas, erdvinė darna.

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano uždaviniai:

• Nustatyti miesto vietą ir ypatumus Baltijos jūros regiono, šalies, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio, regiono, rajono įtakos zonos kontekste, išryškinant miesto privalumus, plėtros būdų savitumus ir išskirtinumus, galinčius padidinti miesto svarbą;
• Nustatyti plėtros sritis ir kryptis, kurioms reikia keisti, papildyti arba rengti naujus teritorijų planavimo dokumentus. Numatyti teritorijas, kuriose tikslinga vykdyti žemės sklypų konsolidavimą. Užtikrinti miesto bendrojo planavimo tęstinumą, išnagrinėti galiojančio bendrojo plano preliminariųjų sprendinių (dabar – koncepcijos) iki 2020 m. ir specialiųjų planų integravimą į rengiamo plano sprendinius.
• Suformuoti miesto erdvinės plėtros modelį, išryškinantį miesto gamtos ir kultūros paveldo išskirtinumą, per ilgą laiką susiformavusias savitas miesto urbanistines struktūras, remiantis šiuolaikiniais darnaus vystymo principais ir naudojantis Europos ir Pasaulio miestų planavimo praktika ir patirtimi. Modelis privalo remtis miesto identiteto paieška ir išryškinimu;
• Pateikti viso miesto ir jo dalių, nustatytų pagal bendrus vyraujančius požymius, plėtros koncepciją, kurioje būtų apibrėžtas plėtros pobūdis, įvardijamos tvarkymo, naudojimo, saugojimo strateginės kryptys ir miesto tvarkymo pasiūlymai, susieti su planuojamais miesto plėtros siekiais;
• Tobulinti esamą miesto urbanistinę struktūrą, vadovaujantis šiuolaikine darnios plėtros samprata, atsižvelgiant į istorinį paveldą, erdvinę sanklodą bei teigiamus neįvykdytus ankstesniojo bendrojo plano sprendinius. Nustatyti ir patikslinti planuojamų teritorijų naudojimo reglamentus, įtvirtinant daugiafunkcinio teritorijų naudojimo principus, atsižvelgiant į aplinkos ir gamtinių išteklių apsaugos reikalavimus bei ekonominio ir socialinio plėtojimo poreikius;
• Pagal bendrus vyraujančius požymius išdėstyti planuojamos teritorijos dalis (kvartalus ir zonas) nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir funkcinius prioritetus;
• Nustatyti kultūros paveldo rūšių apsaugos, prioritetų zonas įvertinant paveldo teritorijų ir objektų svarbą miesto struktūrai ir įvaizdžiui, jų fizinę būklę, numatyti kultūros paveldo objektų tausojančiojo naudojimo bei apsaugos kryptis, pateikti paveldo teritorijų ir svarbiausių objektų pritaikymo šiuolaikinėms funkcijoms – kultūrinei veiklai, turizmo paslaugoms teikti ir kt. galimybes;
• Plėtoti miesto viešųjų erdvių struktūrą – visuomenines, kultūrines, istorines, rekreacines, socialines, sporto ir sveikatos erdves, kaip būtiną ir svarbią miesto viešajam gyvenimui bei semantiniam įvaizdžiui sistemą. Susieti šią struktūrą su erdviniu požiūriu svarbiais miesto struktūros komponentais;
• Numatyti galimybę vystyti ir tobulinti miesto socialinę ir visuomeninę infrastruktūrą, teikti pasiūlymus švietimo, ugdymo, socialinės pagalbos, sveikatos apsaugos ir kitiems socialiniams tinklams plėtoti, kultūros, sporto ir turizmo objektams talpinti bei teritorijoms numatyti, valdymo įstaigoms mieste talpinti numatant rezervuoti ar paimti visuomenės reikmėms šias teritorijas.
• Vadovaujantis šalies ir miesto ekonominės ir socialinės raidos bei investicijų skatinimo strateginiais dokumentais, numatyti teritorijas, tinkamas prioritetinėms ūkio šakoms vystyti, inovacijoms diegti. Nustatyti realius miesto teritorijų plėtros poreikius skaičiuojamam bendrojo plano sprendinių galiojimo laikotarpiui. Nustatyti konvertuojamų ir naujų miesto teritorijų panaudojimo prioritetus, koncentruojant ir taupant miesto ir valstybės biudžeto investicines lėšas;
• Formuoti pilnavertę, sveiką ir darnią gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką. Suformuoti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei gamtinio karkaso palaikymo sistemą. Numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti rekreacinių teritorijų, bendrojo naudojimo, apsauginių, rekreacinių bei kitų želdynų sistemą;
• Tobulinti ir plėtoti susisiekimo infrastruktūrą, skirtą motoriniam ir bevarikliam transportui, pėsčiųjų takų sistemą, pateikti geležinkelio, vandens, oro transporto mieste panaudojimo pasiūlymus. Pateikti motyvuotą nuomonę dėl išorinio transporto sistemų, darančių poveikį miesto plėtrai, vystymo. Tobulinti ir plėtoti visų rūšių inžinerinę infrastruktūrą mieste ir jo įtakos zonoje;

• Rezervuoti teritorijas, reikalingas miesto infrastruktūros, visuomenės bei miesto poreikiams tenkinti įvertinant žemėnaudą.

 Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo etapai:

 Užduotis, įvykdymo trukmė

1. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas:   (2011 m. I ketvirtis – 2013 m.       II ketvirtis)
1.1. Esamos būklės analizės stadija. 2011 metų I – III ketvirčiai
1.2. Koncepcijos rengimo stadija. 1.3. SPAV rengimas 2011 metų IV ketvirtis – 2012 metų II ketvirtis
1.3. Sprendinių konkretizavimo stadija. 2012 metų III ketvirtis – 2013 metų II ketvirtis.
2 Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas. 2.1. Sprendinių poveikio vertinimas (SPV) 2013 metų II ketvirtis
3.Baigiamasis etapas 2013 metų III – IV ketvirtis 3.1. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo, derinimo, teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos patikrinimo išvados gavimo stadija ir teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo stadija

 

Bendrojo plano procedūrinius dokumentus sudaro:

Koncepcija. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl teritorijos bendrojo plano koncepcijos aprobavimo, sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita.

Sprendiniai. Sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, visuomenės dalyvavimo ataskaita, bendrojo planavimo dokumentų patikrinimo ataskaita teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos bendrojo planavimo dokumentų patikrinimo aktas.

Norėčiau, kad prisidėtumėte, papildant 6 punktą- “BP apimtis”. Reikėtų nusistatyti tam tikrus dalykus, juos apibrėžti ir reikalauti iš rengėjų, kad į juos būtų atsižvelgta. Rengimo priemonės- tai naujausios programos. Reikėtų siekti atskirų miesto dalių tęstinumo. Specialieji planai yra intergruojami į BP. Prašau pateikti savo pasiūlymus iki lapkričio 15d. urbanistikos skyriui.

G.Šinkūnas: Tai ypatingai svarbaus darbo pradžia. Mano nuomone, ši programa tinka bet kam.

N.Valatkevičius: Kaip manote- ką reikėtų aktualizuoti? Ką rengėjai turėtų išanalizuoti?

D.Šarakauskas: Ir man atrodo, kad programa tipinė. Jau vasario mėnesį LAS Kauno skyrius teikė siūlymą, kaip reikėtų aktualizuoti. Pacituosiu “…manome, kad BP konceptualiosios dalies rengime turėtų dalyvauti kuo didesnis ratas urbanistų ir architektų. Koncepcijos stadijoje būtų tikslinga urbanistinių konkursų, kūrybinių dirbtuvių, konferencijų formoje rasti optimalius sprendimus aktualiausiems miesto plėtros, modernizavimo ar saugojimo klausimams spręsti. ..”

A.Karalius: Tikslinei diskusijai dabar mes nepasiruošę. Manau, darbinę konferenciją galima būtų surengti išstudijavus turimą informaciją.

A.Steponavičius: Po apskričių reformų gali įvykti didžiųjų miestų ribų pakeitimas. Ar nereikia apsidrausti?

N.Valatkevičius: Manau, nereikia.

G.Prikockis: LAS valdyba svarstė šį klausimą. Darbus reikia planuoti būtent šioje stadijoje. Galima būtų surengti forumą.

V.Merkevičius: Reikėtų padirbėti darbo grupėse. Gal būtų prasminga išdiskutuoti kažkokias temas?

N.Valatkevičius: Tai jau tolesnių etapų reikalas.

A.Karalius: Gal tai galėtų būti išplėstinė architektūrinė taryba- LAS valdyba, gamtosaugininkai, paveldininkai. Visi iškeltų savo problemas. Jei visi sutinka, prašau pateikti savo pasiūlymus KAUET direktorei iki lapkričio 10d. Tą dieną planuojame išplėstinį KAUET posėdį. Sėkmės.

Audrys Karalius

Jūratė Merkevičienė