-
GYVENAMOJO DAUGIABUČIO NAMO NEMUNO G. 27, KAUNE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Projektuoja UAB „Dalis erdvės“, architektas Astijus Taujanskas. Užsakovas- IĮ „HOSTING MEDIA“.
-
VDU daugiafunkcinio studijų ir mokslo centro pastato V.Putvinskio g. 23 Kaune architektūrinio konkurso sąlygų svarstymas (rengėjas V.Merkevičius)
ĮVYKUSIO 2012-06-27 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.85
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autorius : Astijus Taujanskas (UAB „Dalis erdvės“)
KAUET nariai: Neringa Blaževičienė, Gediminas Jurevičius, Saulius Juškys, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, KPD Kauno TP vyr. specialistė Loreta Janušaitienė, užsakovo atstovai: Linas Mažonis ir Vaiva Andriušytė, architektė Lina Kišonienė, VDU ūkio tarnybos vyriausioji referentė Jolita Ščiglinskienė.
Posėdžio pirmininkas: Dalius Šarakauskas.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
- GYVENAMOJO DAUGIABUČIO NAMO NEMUNO G. 27, KAUNE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Projektuoja UAB „Dalis erdvės“, architektas Astijus Taujanskas. Užsakovas- IĮ „HOSTING MEDIA“.
A. Taujanskas: Pastatas Nemuno g. 27 yra Kauno senamiesčio 25 kvartalo rytinėje dalyje. Tai šiuo metu negyvenamas dviejų aukštų mūrinis pastatas su įgriuvusiu stogu. Šis namas ir šalia esantis- Nemuno g. nr. 15 nuo 19a. pab. iki 20a. 4-to dešimtmečio pabaigos sudarė architektūriškai vientisą statinį- mūrinį, dviejų aukštų su gyvenama palėpe, namą. Kaunui tapus carinės Rusijos gubernijos sostine, posesijos sustambėjo ir rytinė kvartalo dalis prarado buvusią posesijinę išplanavimo struktūrą. 1938m. kapitalinio remonto projektą parengė Jokūbas Peras- visiškai pakeitė senąjį gatvės fasadą, panaikino buvusį balkoną, virš įvažos suprojektavo naujas antro aukšto patalpas. Naujasis įvaizdis ypatinga architektūrine verte nepasižymi.
Gatvės išklotinėje pastatų aukštingumas kintantis- netoliese yra keturaukštis pastatas (Nemuno g. 29), tretieji aukštai užstatyti ant daugumos šios gatvės namų.
Projekto tikslas– gyvenamojo namo pritaikymas gyvenamosioms patalpoms, įrengiant butus su komercinėmis patalpomis pirmajame aukšte. Padidinti pastato aukštingumą iki trijų aukštų su mansarda. Mansardoje įrengti gyvenamuosius butus. Gatvės fasade įrengti dekoratyvinį apšvietimą.
Pagal kadastrinius duomenis nusidėvėjimas – 70%. Apžiūrėjus objektą vietoje, galima konstatuoti, kad jis yra avarinės būklės. Pastato vidaus išplanavimas visiškai neišlikęs, nėra vidaus sienų ir perdangų, rūsys ir patekimas į jį užpilti, stogas sugriuvęs. Yra išlikusios tik išorinės sienos iki antrojo aukšto.
Pirmasis variantas
Numatoma išlaikyti autentišką pagrindinį dviejų aukštų pastato fasadą ir praėjimą į kiemą. Vidaus kiemo pusėje esančią sieną irgi siūloma palikti, minimaliai keičiant angų vietas, jas pritaikant prie naujojo išplanavimo. Išlaikomi ir pritaikomi esami balkonai. Trečias aukštas užstatomas maksimaliai fasadą įstiklinant, tačiau išlaikant vienodą ritmą tarp angų ir derinant prie esamo fasado. Stogo konstrukcija siūloma šlaitinė iš gatvės pusės, su jame įrengtais „VELUX“ tipo stoglangiais ar terasa. Iš kiemo pusės siūloma iškelti ketvirtą aukštą, analogiškos architektūros kaip ir trečiasis aukštas, su sutapdintu stogu virš jo. Pagrindinė laiptinė projektuojama vidaus kieme ir glaudžiama prie buvusios laiptinės vietos. Laiptinės išorės apdaila – struktūrinis stiklinimas. Antroji evakuacija – per balkonus ir langus, prie pagrindinio fasado tvirtinant suskleidžaimas kopėčias.
Rūsys. Rūsys pagal galimybes atkasamas ir įrengiamas naujas patekimas į jį.
Pirmas aukštas. Pirmame aukšte numatomos komercinės paskirties patalpos su atskiru įėjimu iš gatvės pusės. Šios zonos išplanavimas turėtų būti išspręstas, parinkus konkečią paskirtį. Bendras komercinės paskirties plotas apie 41,8m2.
Likusioje zonoje įrengiamas butas neįgaliesiems. Pagrindinis patekimas numatomas per kiemo laiptinę, taip pat paliekama ir esama anga gatvės fasade – ją įstiklinant. Šiame bute numatomas holas, vonios kambarys, bendra virtuvės-valgomojo zona su svetainės erdve ir miegamasis. Visos patalpos pritaikomos žmonių su negalia reikmėms. Bendrasis buto plotas apie 71,8m2.
Kiemo pusėje numatoma įrengti įstiklintą laiptinę, kuri išsikištų iš bendro pastato tūrio, taip suteikiant daugiau erdvės pagrindinės paskirties patalpoms.
Antras aukštas. Į antrą aukštą patekimas iš laiptinės. Bendro naudojimosi koridoriumi patenkama į butus. Šiame aukšte numatomi trys dviejų kambarių butai. Kiekviename iš jų yra holas, vonios kambarys, bendro naudojimo zona su virtuve-valgomuoju ir svetaine, ir miegamasis. Pirmo buto bendrasis plotas apie 42,0m2, antrojo – 50,2m2 ir trečiojo – 41,5m2.
Trečias aukštas. Trečio aukšto išplanavimas yra analogiškas antrajam aukštui. Kiemo pusės fasade numatomi langai iki žemės ir terasa, o iš gatvės pusės – iki žemės įstiklinti langai su apsauginiais turėklais. Ketvirto buto plotas apie 41,7m2, penkto – 50,2m2, šešto – 42,5m2.
Ketvirtas aukštas. Ketvirto aukšto pirmo varianto pateikiami trys skirtingi išplanavimo variantai.
1 variantas. Visame ketvirtąjame aukšte įrengiamas vienas butas su „VELUX“ tipo iki žemės atidaromais langais gatvės pusėje. Viduje numatomas erdvus holas, vonios kambarys, virtuvės-valgomojo zona, svetainė ir du kambariai. Bendrasis septintojo buto plotas apie 134,3m2.
2 variantas. Trečiame variante įrengiami du butai su holu, vonios kambariu, virtuvės-valgomojo zona ir svetaine, ir miegamuoju kambariu. Septintojo buto bendrasis plotas apie 55,5m2. Aštuntojo buto bendrasis plotas apie 74,4m2.
Antrasis variantas
Numatoma išlaikyti autentišką pagrindinį dviejų aukštų pastato fasadą ir praėjimą į kiemą. Vidaus kiemo pusėje esančią sieną irgi siūloma palikti, minimaliai keičiant angų vietas, jas pritaikant prie naujojo išplanavimo. Išlaikomi ir pritaikomi esami balkonai. Stogo konstrukcija siūloma šlaitinė iš abiejų pastato pusių. Stogo šlaitai aukštesni nei Nemuno g. 29, su stačiu, apie 50-60 laipsnių nuolydžiu. Langai įrengiami stogo konstrukcijoje, apversto trikampio formos, kurie natūroje turėtų atrodyti tarsi atšokusios nuo stogo atskiros plokštumos. Vidaus išplanavimas būtų derinamas prie palėpės plotų ir konfigūracijos. Pagrindinė laiptinė projektuojama vidaus kieme ir glaudžiama prie buvusios laiptinės vietos. Laiptinės išorės apdaila – struktūrinis stiklinimas.
Trečiasis variantas
Numatoma išlaikyti autentišką pagrindinį dviejų aukštų pastato fasadą ir praėjimą į kiemą. Vidaus kiemo pusėje esančią sieną irgi siūloma palikti, minimaliai keičiant angų vietas, jas pritaikant prie naujojo išplanavimo. Išlaikomi ir pritaikomi esami balkonai. Stogo konstrukcija dvišlaitė su papildomu nuolydžiu nuo pastato nr.29 link pastato nr.25. Siekiama sumažinti stogo aukščių atotrūkį, nes nr.25 namas yra dviejų aukštų, o nr.29 namas – keturių. Visa stogo plokštuma su įžambiomis vertikaliomis išėmomis, kurių šoninėse plokštumose įrengiami langai. Stogas tokiu būdu atrodo banguojantis. Nuo Birštono gatvės tarsi padengtas tik skarda, o nuo Karaliaus Mindaugo prospekto pusės daugiau matosi stiklinė stogo konstrukcija. Vidaus išplanavimas būtų derinamas prie palėpės plotų ir konfigūracijos. Pagrindinė laiptinė projektuojama vidaus kieme ir glaudžiama prie buvusios laiptinės vietos. Laiptinės išorės apdaila – struktūrinis stiklinimas.
D.Šarakauskas: Kokias problemas siekiate išspręsti su KAUET pagalba?
A.Taujanskas: Kreipėmės į KPD, jie siūlė paieškoti architektūrinių sprendimų ir pristatyti KAUETui.
L.Janušaitienė: Noriu plačiau pristatyti KPD poziciją. Nemuno gatvės užstatymas pakankamai chaotiškas, bet dominuoja 2-jų aukštų pastatai. KPD Kaune neturi nei specialiojo plano, nei reglamento, todėl prašo KAUET patarti urbanistine prasme- ar galėtų tokio aukštingumo pastatas atsirasti Nemuno gatvėje. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau vientisas pastatas apėmė du namus, o aukštintume tik vieną jo dalį. Jau J.Peras savo projekte sprendė tik buvusio pastato segmentą.
R.Miliukštis: Viename išlikusių brėžinių pagrindiniame fasade yra 4 langai.
A.Taujanskas: 1938m. užstatytas antras aukštas virš bromos pagal J.Pero projektą.
A.Steponavičius: Norėčiau pamatyti sklypo plano sprendinius.
A.Taujanskas: Dabar detalusis yra rengiamas, turime tik šį brėžinį.
A.Steponavičius: Norėčiau sužinoti, ar sklype užteks vietos automobilių parkavimui ir vaikų žaidimo aikštelėms.
A.Taujanskas: Numatome 8 butus ir 40 m2 komercinio ploto. Pagal regalmentus vietos pakanka. Detalųjį rengia ne mūsų firma.
S.Juškys: Ar tikrai galima keisti pastato tūrį, kai naujamiesty neleidžiama to daryti?
L.Janušaitienė: Kaip sakiau, nėra nei reglamento, nei specialiojo plano, o teoriškai saugoma viskas nuo 14 iki 20 amžiaus. Kiekvienu atskiru atveju teks spręsti konkrečiai.
A.Steponavičius: Kiek išlikę Pero architektūros? Kaip apšiltinsit fasadą, jei paliksit esamą?
A.Taujanskas: Siūlome pilnai palikti visą Pero fasadą, o apšiltinti iš lauko, atkuriant detales iš naujo.
V.Kuliešius: Planuose neatsispindi, kaip bus apšviečiami 3 ir 4 aukšto butai.
A.Taujanskas: Mes labiau galvojom apie tūrį, apšvietimą kaip nors išspręsime.
D.Šarakauskas: Kaip suprantu, vietoje vieno iš esamų langų projektuojate duris?
A.Taujanskas: Taip.
D.Šarakauskas: Jei daugiau klausimų nėra- pereisime prie pasisakymų. Prašau kolegas pasisakymuose atsakyti į šiuos klausimus: ar gali Nemuno gatvės išklotinėje atsirasti siūlomas tūris, ar gal būti aukštinama tik viena buvusio pastato dalis, dėl kiemo fasado.
PASISAKYMAI
G.Jurevičius: Pritariu tūrio aukštinimui ir pirmojo varianto tūriniam sprendimui. Architektūros dar reikėtų paieškoti.
Pirmasis variantas nuobodus, monotoniškas, formalus. Antstatas konfrontuoja su apatine dalimi. Kiti du variantai- dizaino paieškos, o ne architektūriniai darbai. Visiškai neaišku, kaip reikėtų tokius stoglangius įrengti ir eksploatuoti. Labai sunkiai bus išsprendžiamas viršutinių aukštų apšvietimas. Stogų nuolydi nebūdingas Kaunui. Trečiasis variantas efektingas, bet ne šiai išklotinei.
Kiemo laiptinės tūris kelia abejonių- nedera prie esamo užstatymo mastelio ir stilistikos- labai agresyvi dominantė. Gal reikėtų švelninti.
N.Blaževičienė: Pritariu susiformavusio pastato vystymui, aukštingumo, silueto aukštinimui, paskirties keitimui ar pritaikymui komercinei ir gyvenamajai funkcijai.
Nepritariu pateiktų sprendimų architektūrinei koncepcijai. Silueto aspektu priimtiniausias 1 variantas, tačiau turėtų būti vystomas moderniomis priemonėmis, formomis ir medžiagomis. Turėtų dominuoti toks stogo nuolydis, koks būdingas Kauno senamiesčiui. Siūlyčiau atsisakyti dirbtinių formų. Butaforiškai keliamas stogas bus sunkiai išplanuojamas, o siluetas nebūdingas. Antras ir trečias variantai- dekoratyvūs, bet nekontekstualūs. Architektūra teatralizuota. Išklotinės dešinėje stovi normalus kaunietiškas namas, galima būtų į jį orientuotis.
Kiemo fasadas su laiptine galimas tūrine prasme, bet architektūriniai sprendimai turėtų būti adekvatūs pagrindinio fasado kompozicijai.
S.Juškys: Manau, kad 2 ir 3-ias variantai pristatyti dėl skaičiaus, nes nei planavimo, nei insoliaciniu požiūriu yra neišsprendžiami.
Pirmo varianto tūris, formuojantis išklotinę, galėtų būti. Manau, kad antstate galėtų būti daugiau stiklo – kaip pateiktame makete. Kiemo fasade antstatas galėtų būti stiklinis su žaliuzi fragmentais. Manau, stiklinė laiptinė nereikalinga- panoramos aplink nekokios.
Išklotinė su pasiūlytu tūriu atrodo normaliai.
V.Kuliešius: J.Peras šį segmentą jau sprendė atskirai – toks sprendimas jau architektūros istorija, tad ir dabar aukštingumo kėlimas galimas.
Lietuva turėtų laikytis Vienos memorandumo, kuriame teigiama, kad nauji architektūriniai sprendiniai istorinėje (ir ne tik) aplinkoje turi būti šiuolaikiški. Todėl 1-am variantui nepritariu, o kiti du pasiūlymai yra formalūs- stogo sprendiniai netinkami butų paskirčiai. Antras variantas galėtų egzistuoti, jei 3 ir 4-me aukšte būtų viena erdvė ir įrengtos dirbtuvės. Stogo forma keista, primena gotikines proporcijas. Trečiasis variantas neatrodo labai profesionaliai.
Dėl kiemo laiptinės – skaidri stiklinė laiptinės siena sudaro galimybę iš laiptinės žvalgytis tiesiai į gyvenamųjų patalpų langus- siūlau ištisai stiklinti tik galinę laiptinės sieną.
Pritariu, kad tęsiant J.Pero architektūrinio sprendimo tradiciją, aukštingumą galima didinti. Laiptinės tūris kieme taip pat gali būti.
Sklypo sprendiniai nepateikti. Jie turi atitikti galiojančius teisės aktų reikalavimus (automobilių parkavimas, vaikų žaidimo aikštelės, želdynai, atliekų konteineriai).
J.Merkevičius: Pritariu tūrio aukštinimui. Siūlau antstatą spręsti moderniai, nedubliuoti karnizo. Kiemo fasade atsisakyčiau dalinimo į dvi lygias dalis, geriau būtų 2+1+ stogas su stoglangiais.
Siūlau autoriams pagalvoti apie butus per du aukštus 3-4 aukštuose. Tada pažemėtų laiptinė. Laiptinės siena, esanti prie gretimo namo, turėtų būti aklina, nes atliks ugniasienės funkciją. Į Nemuno gatvę orientuoti butai bus atverti į šiaurę ir negaus reikiamos insoliacijos. Todėl siūlyčiau butus projektuoti per visą pastato plotį dėl apšvietimo.
J.Minkevičius: Pastato aukštinimas yra įmanomas ir net pageidautinas. Bet kompoziciškai siūlomi variantai nėra patenkinami. J.Pero fasadą galima palikti, bet galima ir naikinti – jis nėra įtrauktas į saugotinų vertybių sąrašą. Reikia spręsti šį uždavinį kūrybiškai ir drąsiai. Kiemo fasadas nėra labai svarbus, bet jo proporcijos blogos. Laiptinė kiek problematiška, nes agresyviai išsikišusi ir labai kontrastinga.
N.Stanionis: Nežinom sklypo parametrų, ar pastatas telpa. Tik tada turėtų sekti architektūra. Siluete priimtiniausias 1 varianto kelias. Dalies buvusio pastato aukštinimui pritariu.
A.Steponavičius: Pritariu su pastabomis:
- naujasis anstatas turėtų būti šiuolaikiškesnis,
- atkreipiu dėmesį į sklypo planą – abejoju, ar tilps automobiliai, vaikų žaidimo aikštelės ir želdiniai,
- siūlau atkreipti dėmesį į insoliaciją šiaurinėje pusėje.
Ši vieta gerai apžvelgiama iš Aleksoto. Bus gerai matoma iš būsimos Minkovskių krantinės. Tamsaus stiklo laiptinė atrodys blogai, o skaidraus stiklo laiptinė pagyvins kiemą. Kai su A.Jakučiūnu dirbom prie šio rajono, nusprendėm, kad šioje zonoje architektas galėtų elgtis drąsiau. Padidinti aukštingumą galima ir net naudinga. Anksčiau posesijos būdavo 12-15m., todėl fasado skaidymas motyvuotas.
Iš esmės pritariu.
D. Šarakauskas: Pritariu daugumai, kad aukštingumą didinti galima. Abejonių kelia pati architektūra. Labai sunkus kontekstas- ypač laiko atžvilgiu. Urbanistika tvarkoje, namo dalies vystymas normalus. Insoliacija neįtikino, laiptinė per didelė. Nors kiemo laiptinės Kaunui labai būdingos. Naujos durys iš gatvės įkomponuotos abejotinai.
Siūlau drąsiau ir šiuolaikiškiau projektuoti.
L.Mažonis: Teoriškai sklype telpa apie 10-12 automobilių. Siekiame, kad naujasis daugiabutis patenkintų ir miesto, ir savininko poreikius.
R.Miliukštis: J.Pero projektuota gaistinė yra vienintelis šioje gatvėje paveldinis objektas. Būtų gerai, kad būtų pateiktos abiejų gatvės pusių išklotinės. Kaip pastebėjo A.Steponavičius, būtinos vizualizacijos iš Aleksoto pusės.
Manau, kad galima buvusį pastatą dalinti, vieną dalį aukštinti. Pirmame variante labai skiriasi gatvės ir kiemo architektūra. Laiptinė galėtų būti ilgesnė, siauresnė ir žemesnė ar laiptuota. Laiptinės stiklas negatyvus dėl šalia esančių butų langų.
Gatvės fasade reikėtų modernesnės architektūros.
D.Šarakauskas: Nemuno gatvė nuo seno savo forma ir turiniu yra šmaikšti. Reziumuosiu – visi vienbalsiai pasisakė už tai, kad pastato dalis gali būti aukštinama. Du trečdaliai laiptinės sprendimui kieme pritarė, vienas trečdalis turėjo abejonių. Dėl architektūros – ekspertai vieningai siūlo ieškoti šiuolaikiško, išraiškingesnio sprendimo.
N.Blaževičienė: Manau, kad visais atvejais sklypo planas yra būtinas.
NUTARIMAS
1.Apsvarstę GYVENAMOJO DAUGIABUČIO NAMO NEMUNO G. 27, KAUNE PROJEKTINIUS PASIŪLYMUS ( Projektuoja UAB „Dalis erdvės“, architektas Astijus Taujanskas. Užsakovas- IĮ „HOSTING MEDIA“), rekomenduojame:
1.1 – Buvusio vientiso pastato dalies aukštinimas yra įmanomas ir net pageidautinas (9 ekspertai).
1.2 – Abejonių kelia pati architektūra- naujasis anstatas turėtų būti žymiai šiuolaikiškesnis. Uždavinį reikia spręsti drąsiai ir kūrybiškai (9 ekspertai)
1.3 – Siūlome atkreipti dėmesį į insoliaciją šiaurinėje pusėje. Galimas kelias – butus projektuoti per visą pastato plotį dėl apšvietimo (6 ekspertai).
1.4 – Silueto aspektu priimtiniausias 1 variantas, tačiau turėtų būti vystomas moderniomis priemonėmis (4 ekspertai).
1.5 – Laiptinės tūris kieme priimtinas (Kaunui būdingos kiemo laiptinės) (4 ekspertai)
1.6 – Antrasis ir trečiasis pasiūlymai yra formalūs – stogo sprendiniai netinkami butų paskirčiai. Turėtų dominuoti toks stogo nuolydis, koks būdingas Kauno senamiesčiui. (3 ekspertai)
1.7 – Stiklinė kiemo laiptinės siena nukreipta tiesiai į gyvenamųjų patalpų langus- gal ištisai stiklinti tik galinę laiptinės sieną. (3 ekspertai)
1.8 – Sklypo plano sprendiniai būtini- kyla abejonės, ar tilps automobiliai, vaikų žaidimo aikštelės ir želdiniai. (3 ekspertai)
1.9 – Kiemo fasado proporcijos prastos- siūlome atsisakyti dalinimo į dvi lygias dalis. (2 ekspertai)
1.10 – J.Pero fasadą galima palikti, bet galima ir naikinti – jis nėra įtrauktas į saugotinų vertybių sąrašą. (J.Minkevičius).
- VDU daugiafunkcinio studijų ir mokslo centro pastato V.Putvinskio g. 23 Kaune architektūrinio konkurso sąlygų svarstymas (rengėjas V.Merkevičius)
J.Merkevičienė: VDU kreipėsi į KAUET, prašydami parengti architektūrines VDU daugiafunkcinio studijų ir mokslo centro pastato V.Putvinskio g. 23 konkurso sąlygas. Kreipėmės į Vaidą Kuliešių, Gintarą Balčytį, bet jie neturėjo laiko. Sutiko Vygintas Merkevičius. Viešųjų pirkimų dalį parengė VDU viešųjų pirkimų skyrius. Šio skyriaus atstovė dalyvauja mūsų posėdyje, bet turi nedaug laiko. Gaila, kad neatvyko daugiau VDU atstovų. Siūlau pradėti nuo klausimų apie viešuosius pirkimus.
D.Šarakauskas: Prašau pakomentuoti punktą 4.17. “Tiekėjo vidutinė metinė įvykdytų projektavimo ir/ar projekto vykdymo priežiūros paslaugų apyvarta (statinių kategorija – ypatingi statiniai) per pastaruosius 5 finansinius metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 finansinius metus) turi būti ne mažesnė kaip 600 tūkst. Lt su PVM.”
- Ščiglinskienė: Tai buvo kolegialus sprendimas.
D.Šarakauskas: Tai reiškia, kad stambi statybinė firma jums labiau priimtina, negu vidutinio dydžio architektų įmonė. Ar tai jūsų siekiamybė?
- Ščiglinskienė: Mums svarbu, kad konkurse dalyvautų patyrę profesionalai.
V.Kuliešius: Smulkių firmų eliminavimas neduos gerų rezultatų.
- Ščiglinskienė: Aš perduosiu tarybai jūsų nuomonę.
- Miliukštis: Kas bus perkama- techinis projektas ar architektūriniai sprendimai?
A.Steponavičius: Ar laimės mažiausia kaina?
- Ščiglinskienė: Geriausią darbą išrinks žiuri pagal vertinimo kriterijus, o perkamas bus techninis projektas.
D.Šarakauskas: Kodėl visai nėra premijų?
- Ščiglinskienė: Buvo pasirinkta supaprastinta konkurso forma. Tai pasirinkimas toks- arba skiriam premijas, arba perkam techninį projektą.
A.Steponavičius: Manau, prie kvalifikacinių reikalavimų užtektų nurodyti, kad būtina 5m. architekto praktika.
J.Merkevičienė: Konkurso terminai daug kartų keitėsi. Kokie jie dabar?
- Ščiglinskienė: Planuojame konkursą paskelbti rugsėjo pradžioje, baigti iki kalėdų.
R.Miliukštis: Jei nei vienas sprendinys netenkins žiuri, kaip be antro etapo išrinksite nugalėtoją?
- Ščiglinskienė: Projektus vertina Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus įsakymu sudaryta vertinimo Komisija. Vertinimo komisiją sudarys 9 nariai deleguoti perkančiosios organizacijos, KAUET, Kultūros paveldo departamento KTP ir Kauno miesto savivaldybės atstovų.
D.Šarakauskas: Architektų sąjunga yra patvirtinusi nuostatas, kad remia tik tuos architektūrinius konkursus, kurių žiuri didesnę pusę sudaro architektai. Jūs būtinai turite į tai atsižvelgti. Jei miesto atstovas bus architektas (pvz.: architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas arba kultūros paveldo skyriaus vedėjas), KPD atstovas taip pat, tai nuo architektų sąjungos arba KAUET turėtų būti deleguoti 3 architektai. Tuomet bus 5 profesionalai- didesnė pusė žiuri. Tik tuo atveju architektų sąjunga su KAUET rems ši architektūrinį konkursą.
G.Jurevičius: Prašau paaiškinti 4-ą vertinimo kriterijų- “Projekto ekonominis efektyvumas (vertinant statybos kaštais, eksploataciniais kriterijais) – k 4”. Ar ,manote, kad jis lygiavertis su 3 pirmaisiais?
V.Merkevičius: Pradinėse sąlygose buvo žymiai daugiau skirta vietos konstruktyvui, ekonomiškumui, kainų skaičiavimui. Aš tas vietas sąlygose ir prieduose, kuriose nurodoma „duoti ekonominius skaičiavimus, statybos kaštus, ar kainą“ išbraukiau, nes pirmiausia tai architektūrinis-idėjinis konkursas, kaina bus nustatoma techniniame projekte.
A.Steponavičius: Premijos galėtų būti simbolinės- jos skatintų architektus dalyvauti.
- Ščiglinskienė: Deja, pasirinkimo nebėra.
D.Šarakauskas: Jei daugiau klausimų dėl viešųjų pirkimų nėra, pereikime prie architektūrinės sąlygų dalies.
V.Merkevičius: Norėčiau pasitarti dėl medžiagos apimties ir priedų.
Numatoma naujam VDU pastatui numatyta vieta prie V.Putvinskio gatvės tarp Mickevičiaus g. ir Vienybės aikštės. Šio sklypo detalųjų planą rengia Ž.Radvilavičiaus įmonė. Šiame sklype yra3 numatomi griauti pastatai- V.Putvinskio g.nr. 31, 31 B ir 21.
Maketo pagrindas, kuris apims visą kvartalą ir abi V.Putvinskio gatvės puses, bus pagamintas M1:200. Į jį dalyviai galės talpinti savo projektų maketus. Medžiagą išdėsčiau ant 6 planšetų 100 x 70cm. Manau, visų medžiaga turėtų tilpti. Makete V.Putvinskio gatvės pastatai, esantys abipus projektuojamo sklypo bus detalizuoti – su angomis, o kiti – tik apibendrinti tūriai. Norėčiau pasitarti dėl maketo detalizacijos.
D.Šarakauskas: Aš manau, kad V.Putvinskio gatvės namai makete turėtų būti detalizuoti, kitaip bus sunku spręsti apie mastelį. Prašau pasakyti savo nuomonę ir apie viešųjų pirkimų dalį.
PASISAKYMAI
N.Blaževičienė: Manau, kad architektūrinės sąlygos paruoštos tinkamai. Matau du kliuvinius- kriterijus apie ekonominį efektyvumą ir dalyvių apribojimas, atsižvelgiant į metinę apyvartą.
G.Jurevičius: Aš manau, kad VDU jau turi projektą, todėl konkursas vykdomas būtent tokiu būdu. Primygtinai siūlau iš vertinimo kriterijų išimti 4 punktą apie projekto ekonominį efektyvumą. Primygtinai siūlau iš vertinimo kriterijų išimti 4 punktą apie projekto ekonominį efektyvumą. Pirminėje projektavimo- idėjos paieškos stadijoje tai neimanoma. Tuomet atsiras daugiau galimybių gerai idėjai. Juk svarbiausia – architektūrinės išraiškos koncepcija. Nepritariu dalyvių finansinių galimybių reglamentavimui.
V.Kuliešius: Architektūrinės sąlygos paruoštos gerai, bėda – viešieji pirkimai. Tiekėjo kvalifikaciniai reikalavimai dėl apyvartos eliminuos daug potencialių architektų. Netinkama vienos fazės konkurso eiga. Pagal Europos architektų tarybos rekomendacijas pirmas konkurso etapas turėtų būti koncepcija, antras – techninis projektas. Šio konkurso modelis neatitinka europietiškos praktikos- svarbiausia yra architektūrinė – urbanistinė koncepcija, o ne statybos kaina. Europos komisija išleido Architektūrinio vertinimo vadovą, kuriame surašyti esminiai vertinimo kriterijai. Visi jie yra įtraukti į šio konkrso kriterijus, nereikalingas tik ekonominis efektyvumas. Taigi siūlau iš esmės taisyti viešųjų pirkimų dalį:
-atsisakyti finansinės apyvartos reikalavimų,
-konkursą rengti dviem etapais, numatant premijas.
S.Juškys: Netikiu, kad kas nors dalyvaus konkurse, kur nenumatytos premijos. Architektūrinės sąlygos parengtos labai gerai, viešųjų pirkimų tvarka – kliuvinys konkursui.labai gaila, kad VDU būtent tokiu vieno etapo keliu. 100 % Pritariu Kuliešiaus pasisakymui.
J.Minkevičius: Pritariu architektūrinėms sąlygoms- jos paruoštos gerai, išskyrus ekonominį vertinimo kriterijų. Pritariu V.Kuliešiui, kad konkurso rengimą reikia derinti su europiniais reikalavimais- reikėtų vykdyti dviem etapais, nes architektūrinė koncepcija turi būti pirminė, o tecninio projekto pirkimas turėtų būti antrame etape.
N.Stanionis: Su architektūrinėmis sąlygomis sutinku. Pritariu kolegų pastaboms.
- Merkevičienė: A.Steponavičius parašė, kad pritaria architektūrinėms sąlygoms.
D.Šarakauskas: Noriu priminti , kad LAS remia tik tuos architektūrinius konkursus, kurių komisijoje yra 50+1 % profesionalų. Manau, kad per griežtai sąlygose apibrėžti kvalifikaciniai reikalavimai. Siūlau kvalifikacinius reikalavimus vertinti kaip diskriminacinius. Reikėtų konkurso rengimo praktiką derinti su europine praktika.
Nepažiūrėjau, ar prieduose yra registruotų sklypų ribų planas – jos būtinos. Manau, kad turėtų būti įrašyta maksimali leistina pastatų aukščio absoliutinė altitudė.
V.Putvinskio gatvėje daug nebūdingų miestui beržų, kurie užstoja visas įmanomas perspektyvas. Manyčiau, kad galima būtų juos praretinti. Turiu pastabą dėl istorinio priedo – manau, kad išvadose neturėtų būti nurodoma, kaip būtent reikia projektuoti.
R.Miliukštis: Manau, kad užtenka gatvės perspektyvų ir nuo Prisikėlimo bažnyčios. Nuo aplinkinių namų stogų vaizdai nebūdingi- niekas jų nematys.
V.Merkevičius: Užsakovas prašė, kad KAUETas deleguotų į vertinimo komisiją tris KAUET architektus.
D.Šarakauskas: Dar neaišku, kas dalyvaus konkurse, kas ne, todėl gal pasiūlykim iš čia esančių. Manau, galėtų būti Vaidotas Kuliešius, Saulius Juškys, Alvydas Steponavičius. Galėtų ir Nerijus Stanionis.
S.Juškys: Aš sutinku, bet galėtų ir Dalius Šarakauskas dalyvauti.
D.Šarakauskas: Vaidas sutinka, Steponavičiaus atsiklausime. Pasiūlykim visą sąrašą, kad turėtume atsargą. Aš
nenorėčiau dalyvauti žiuri.
NUTARIMAS
- Išklausę VDU daugiafunkcinio studijų ir mokslo centro pastato V.Putvinskio g. 23 Kaune architektūrinio konkurso sąlygų (architektūrinių sąlygų rengėjas V.Merkevičius, viešųjų pirkimų dalį rengė VDU viešųjų pirkimų skyrius) sąlygų pristatymą, rekomenduojame:
2.1 – Pritariame architektūrinėms sąlygoms – jos paruoštos gerai, bet siūlome iš vertinimo kriterijų panaikinti 4 punktą apie projekto ekonominį efektyvumą. Tuomet atsiras daugiau galimybių gerai idėjai. (7 ekspertai)
2.2 – Tiekėjo kvalifikaciniai reikalavimai dėl didelės apyvartos eliminuos daug potencialių architektų. Reikėtų juos sušvelninti. (6 ekspertai)
2.3 – Pagal Europos architektų tarybos rekomendacijas pirmas konkurso etapas turėtų būti koncepcija, antras – techninis projektas. Siūlome šio modelio laikytis. (4 ekspertai)
2.4 – Į žiuri siūlome KAUET narius: Saulių Juškį, Vaidotą Kuliešių ir Nerijų Stanionį. (Alvydas Steponavičius nesutiko).
2.5 – Primename, kad LAS remia tik tuos architektūrinius konkursus, kurių komisijoje yra 50+1 % profesionalų.
Dalius Šarakauskas
Jūratė Merkevičienė