KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS IR LAS KS JUNGTINIO POSĖDŽIO
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO KONCEPCIJOS aptarimas. Organizatorius – Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius, rengėjai: Kauno SĮ „Kauno planas“, UAB „LYDERIO GRUPĖ“, UAB „Urbanistika“
ĮVYKUSIO 2012-07-04 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,
PROTOKOLAS NR.86
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: Gediminas Šinkūnas, Dovilė Dimindavičiūtė, Aldona Tatariūnienė, Augis Gučas, Marius Noreika, Vladas Maleckas, Jonas Sakalavičius.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Gediminas Jurevičius, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
KPD Kauno TP vyr. specialistė Loreta Janušaitienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Meilė Nistelytė, miesto tartybos nariai: Rimantas Mikaitis, Irena Matijošaitienė, Povilas Mačiulis, Aleksoto Seniūnė Liukrecija Navickienė, Ramūnas Navickas, Saulius Neprackas, Kauno rajono savivaldybės kraštotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Nerijus Kelmelis, savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Aleksandras Beliavičius, architektai : Vladas Stauskas, Juozas Poniškaitis, Asta Kiaunienė, Giedrė Gudzinevičiūtė, Evaldas Ramanauskas, Juozapas Vencius, Ieva Kaušinienė, Gintarė Karpavičienė, Julius Zonys, Paulius Naruševičius.
Spaudos atstovai : Austėja Masiokaitė (BNS)
Posėdžio pirmininkas: Dalius Šarakauskas.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO KONCEPCIJOS aptarimas. Organizatorius – Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius, rengėjai: Kauno SĮ „Kauno planas“, UAB „LYDERIO GRUPĖ“, UAB „Urbanistika“.
G.Šinkūnas: Manau, žodį reikia suteikti planavimo organizatorių atstovui.
N.Valatkevičius: Šis BP regiamas beveik už europines lėšas: 85 % – europinės lėšos, 15 %- savivaldybės lėšos. Buvo atliktas senojo BP monitoringas. Planuojama keisti Teritorijų planavimo įstatymą. Parengta esamos būklės analizės stadija, koncepcijos rengimo stadiją seks SPAV rengimas. Po to- sprendinių konkretizavimo stadija, sprendinių poveikio vertinimas.
2013m turėtume baigti BP ir jį patvirtinti. Rengėjai numatytų terminų laikosi- spėsim laiku. Tai nėra viešas svarstymas su visuomene- viešas svarstymas vyks vėliau. Dabar norim kuo plačiau supažindinti su BP koncepcija architektūrinę visuomenę. Kuo daugiau viešumo- tuo daugiau klaidų ištaisysim. Tai vienas iš papildomų renginių. Pirmadienį, antradienį pateiksim koncepciją komitetų posėdžiuose.
G.Šinkūnas: Rengiant ankstesnius bendruosius planus, būdavo tikimasi nuolatinio miesto gyventojų skaičiaus augimo, todėl planuota pusę milijono gyventojų turintiems didmiesčiams būdingų sprendinių.
Dabar tokio optimizmo nėra, iš ankstesnių stambių sprendinių įgyvendinta palyginti nedaug: nutiestos Marvelės, H. ir O. Minkovskių gatvės, Europos prospektas, baigtas M.K.Čiurlionio tiltas.
Perduodu žodį projektų vadovams.
D.Dimindavičiūtė: 2012 m. atnaujinta Kauno miesto vizija iš esmės atitinka anksčiau, 2003 m. Kauno miesto bendrajame plane patvirtintą miesto viziją. Kartu 2003 m. bendrajame plane buvo patvirtina ir miesto urbanistinė vizija, kuri išliko aktuali ir dabar. Šioje 2013—2023 m. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijoje siūloma ir toliau laikytis iš dalies pakoreguotos 2003 m. bendrojo plano urbanistinės vizijos.
Kauno miesto urbanistinė vizija:
– Kaunas — antrasis savo dydžiu ir svarba Lietuvos miestas, Kauno regiono centras, europinio rango metropolinės sistemos Vilnius—Kaunas dalis.
– Tai polifunkcinis, raiškios ir optimalios struktūros miestas, kuriame suderinta patraukli gyvenamoji aplinka su verslo, visuomeninemis, rekreacin÷mis zonomis ir išplėtota socialine infrastruktūra.
– Miestas teritoriškai nesiplečia, urbanistiniai pokyčiai vykdomi pertvarkant miestovidines teritorijas, jas modernizuojant ir konvertuojant pagal poreikį.
– Kaunas — logistikos ir susisiekimo centras, multimodalinis transporto mazgas (kelių, geležinkelio, oro ir upių transportas, europinio standarto geležinkelio jungtis).
– Miestas, kuriame istorinė aplinka yra išsaugota ir panaudojama nūdienos reikmėms — turizmui, poilsiui, kultūrai.
– Miestas su optimaliai išplėtota želdynų sistema – miškais, parkais, šlaitais, žaliosiomis jungtimis, gerinančiomis aplinkos būklę ir pritaikytomis poilsiui bei rekreacijai.
– Miestas, atvertas į upes ir žaliuosius plotus savo viešosiomis erdvėmis — aikštėmis, gatvėmis, krantinėmis, nėra dykrų ir nesutvarkytų teritorijų.
– Miestas yra turizmo, rekreacijos ir sporto centras, pasižymintis stabiliais vietos ir užsienio turistų srautais.
– Miesto gatvių struktūra aiški ir patogi, su gerai organizuotu eismu. Daugelyje visuomeninių ir gyvenamų teritorijų prioritetas viešajam transportui, bevarikliam transportui bei pėsčiųjų eismui, taip pat yra palaikomas netradicinis ir istorinis ransportas (funikulierius, vandens transportas)
-Inžinerinė infrastruktūra — magistraliniai ir vietiniai tinklai — optimaliai išplėtoti.
Šioje 2003 m. bendrojo plano sprendinių tęsimo alternatyvoje numatomos tokios koncepcijos kryptys:
- Perimti ir tęsti ankstesniojo bendrojo plano urbanistinius sprendinius be didesnių korektūrų, išskyrus tas, kurių reikalauja pasikeitusi teritorijų planavimo reglamentavimo teisinė bazė.
- Plėtoti 2003 m. bendrojo plano miesto modelį, pagal kurį Kaunas — tai vientisa nereguliarios kompaktiškos formos monocentrinė struktūra, kur istorinis centras yra plėtojamas keliomis pagrindinėmis kryptimis.
- Pagal dabartinę situaciją koreguoti ankstesnio bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo eiliškumą ir nustatyti prioritetus.
Kokybinės plėtros alternatyva
2003 m. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas pasižymėjo labai dideliu planuojamos teritorijos susmulkinimu pagal žemės naudojimo paskirtis, būdus ir pobūdžius.
Tai lėmė tuo metu galiojantys ir bendrąjį teritorijų planavimą reguliavę teisės aktai. Dėl šios priežasties bendrąjį planą teko keisti du kartus. Pakeitimai daugiausiai apėmė žemės naudojimo būdų keitimą atskiruose sklypuose. Tarp jų nebuvo nė vieno esminio miesto struktūros pakeitimo.
Kitų Lietuvos miestų bendrųjų planų rengimo patirtis taip pat parodė, kad labai smulkus planuojamos teritorijos planavimas pagal žemės naudojimo paskirtis, būdus ir pobūdžius yra neefektyvus ir veda prie dažno bendrųjų planų keitimo, nereikalingai po keletą metų stabdo statybų plėtrą ir investicijas.
2013—2023 m. bendrojo plano sprendiniai reguliuos teritorijų planavimą Kauno mieste tik tiek kiek reikia visuomenės interesui užtikrinti. Jis nustatomas per bendrojo plano turinį — veiklos objektus ir jos apribojimus.
Bus atskirtos urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos, neurbanizuojamose teritorijose bus griežtai ribojama naujų statinių statyba (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus). Urbanizuojamose teritorijose bus numatomos daugiafunkcinės zonos, siekiant užtikrinti gerą darbo vietų pasiekiamumą bei gyventojų aptarnavimą, kiek tam neprieštarauja higienos ir kitos planavimo normos.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas miesto esamo urbanistinio audinio racionalizavimui, atnaujinimui ir netolygaus miesto dalių augimo išlyginimui, miesto teritorijos panaudojimo efektyvumo didinimui.
Bus ieškoma kuo paprastesnių techninių sprendimų, plėtojant viešąją infrastruktūrą ir transportą,
Bendrojo plano sprendiniais bus siekiama racionalaus teritorijų išnaudojimo ir išlaikyti Kauną kaip kompaktišką miestą.
Bus siekiama respektuoti ir naujai įvertinti miesto urbanistinį paveldą bei kraštovaizdį. Kauno miestovaizdį numatoma kurti, išryškinant Nemuno bei Neries slėnius su šlaitais kaip svarbiausias kompozicines ašis.
Bus peržiūrima ir koreguojama miesto viešųjų rekreacinių teritorijų sistema ir pasiūlymai viešosios rekreacinės infrastruktūros plėtrai.
Bet kokie sprendiniai želdynų sistemos dalyje turės nemažinti esamų rekreacinių želdynų teritorijų mieste. Miškų teritorijos, kaip miesto urbanistinė struktūros dalis, vertinamos pirmiausiai pagal jų vietą miesto urbanistiniame karkase ir galimybes tenkinti rekreacinius miesto gyventojų poreikius
Kauno miesto erdvinės struktūros modelį sudaro miesto urbanistinio ir gamtinio karkaso elementai. Urbanistinio karkaso svarbiausios dalys yra miesto centrų sistema, urbanistinės ašys bei miesto pagrindinių gatvių tinklas. Mieste išskiriamos trys urbanistikai svarbios teritorijos: Senamiestis, Naujamiestis ir XXI a.centras. Kauno miestas pradėjo augti Nemuno ir Neries santakoje, urbanizacija plito šių upių kairiajame Nemuno krante. Dabartinis Senamiestis yra miesto istorinė šerdis, dvasinis centras ir lankomiausia vieta, tiek pačių kauniečių, tiek miesto svečių. Viena didžiausių problemų šioje teritorijoje yra transportas, ir ją bendruoju planu siūloma spręsti iš esmės, mažinant tranzitinį transportą Gertrūdos gatve. Naujamiestis atlieka dabartinio miesto centro funkcijas. Ši teritorija taip pat kenčia nuo transportinių problemų bei viešosios infrastruktūros susidėvėjimo. Vis dar sudėtinga ekonominė situacija taip pat mažina Naujamiesčio gyvybingumą. Šiuo metu Naujamiestis baigiasi ties Karo ligoninės gatve. Bendruoju planu dabartinę miesto centro teritoriją siūloma plėsti, įjungiant teritorijas apie Kaunakiemio gatvę bei geležinkelio depą. Bendruoju planu siūloma formuoti XXI a. centrą teritorijoje prie Savanorių prospekto tarp Tvirtovės alėjos ir Pakraščio gatvės. Pagal Aukštybinių pastatų išdėstymo specialųjį planą, šioje teritorijoje yra leidžiama aukštybinių pastatų statyba. Taip pat čia yra natūralus traukos centras, veikia nemažai verslų. Tačiau formuojant Savanorių pr. kaip miesto centro teritoriją, būtina spręsti konfliktą tarp poreikio privažiuoti prie įvairių komercinių ar kultūrinių objektų ir to fakto, kad Savanorių pr. yra B kategorijos gatvė, kurioje neturėtų būti tiesioginių įvažiavimų į teritorijas. Kitais specializuotais urbanistiniais centrais miesto erdvinės struktūros sudėtyje laikomos pačios svarbiausios pramoninės ir logistikos teritorijos bei svarbiausios rekreacinės teritorijos.
Svarbiausiu miesto pramoniniu centru išlieka pramonės rajonas tarp Taikos, Chemijos gatvių bei Pramonės pr. ir Ateities plento. Naujai kuriamas viešosios logistikos centras, susijęs su planuojama europinio standarto geležinkelio trasa, numatomas Palemone, esamo geležinkelio mazgo teritorijoje. Siūloma išlaikyti ir atgaivinti pramonės centą ir Julijanavoje. Ši teritorija yra svarbi ir tuo, kad visame kairiajame Nemuno krante yra daug mažesnis darbo vietų skaičius negu kitoje pusėje.
Kaip visai nauja pramonės ir logistikos teritorija (centras) žymimas plotas prie vakarinio aplinkelio. Rekreaciniais ir sporto centrais laikomos tokios miesto teritorijos kaip Ąžuolyno parkas kartu su stadionu, Panemunės šilas, Pažaislio šilas su Kauno marių prieplaukomis, Kleboniškio miško parkas, Lampėdžių miško parkas ir tvenkinys. Šios teritorijos yra itin svarbios miestiečių poilsiui ir jose būtina plėtoti viešąją rekreacijos infrastruktūrą. Kaip naujai kuriamas sporto kompleksas pažymėta teritorija prie Kauno kolegijos.
Mieste išskiriamos trys pagės metropolinės urbanistinės ašys, kurios jungia Kauną su užmiestinėmis teritorijomis. Tai Savanorių prospektas, Veiverių gatvė, Raudondvario plentas. Šių gatvių fiziniams parametrams ir kokybei turi būti skiriamas didelis dėmesys.
Lokaliomis urbanistinėmis ašimis laikomos Žemaičių gatvė taip pat trasa iš Varnių, Nuokalnės gatvių, Tvirtovės alėjos ir Taikos prospekto, Juozapavičiaus prospektas, Europos prospektas — jo tęsinys iki vakarinio lanksto yra dar tik planuojamas. Lokalios urbanistinės ašys jungia tarpusavyje metropolines ašis ir atskiras miesto dalis.
Miesto erdvinės struktūros modelyje didelis dėmesys skiriamas ir gamtiniam karkasui. Gamtinio karkaso elementai, kaip pirminiai, formuoja urbanistinio karkaso dalių išsidėstymą. Savo ruoštu urbanistinis karkasas performuoja gamtinio karkaso dalis.
Kauno mieste svarbiausi stambaus mastelio gamtinio karkaso elementai, kurių neturi užgožti urbanistinės struktūros, yra upių slėniai, susidedantys iš pačių upių, jų apatinių terasų ir šlaitų. Pagrindinis dokumentas Kauno mieste reguliuojantis statybų veiklą šioje zonoje yra Kauno miesto šlaitų nuostatai. Tačiau yra svarstytinas klausimas, ar tam tikrose šlaitų vietose nėra tikslinga leisti išskirtinių ir estetiškai vertingų statinių statybą.
Kauno miesto koncepcijoje siūlomos tokios funkcinių prioritetų zonos:
- Miesto centrų zona.
- Mišri gyvenamoji ir verslo zona.
- Gyvenamoji zona.
- Sodininkų bendrijų sodai.
- Pramonės, gamybos, verslo ir infrastruktūros objektų zona.
- Kauno tvirtovės objektų svarbiausios teritorijos.
- S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas.
- Bendro naudojimo zona su želdynais, miškais, rekreacin÷mis teritorijomis.
- Neužstatoma žemės ūkio zona.
- Vandenų zona.
Miesto centrų zona apima Senamiestį, Naujamiestį ir Savanorių pr. tarp Tvirtovės al. ir Pakraščio g. Čia numatomos mišrios polifunkcinės teritorijos. Zona skirta administravimo, biurų, kultūrinei, politinei veiklai ir įvairų valdymo institucijų koncentravimui kartu su gyvenamosiomis ir komercinėmis funkcijomis. Miesto centrų zona turi pasižymėti išskirtine architektūra ir kokybiška viešąją infrastruktūra.
Mišri gyvenamoji ir verslo zona numatoma tose vietose, kur tikslinga greta gyvenamosios funkcijos vystyti įvairią komercinę bei paslaugų veiklą. Pramonės, gamybos, verslo ir infrastruktūros objektų zona skirta taršiai gamybai, sandėliavimui, logistikai, atliekų perdribimui, infrastruktūros objektams.
Kauno tvirtovės objektų svarbiausios teritorijos turi didelę įtaką miesto urbanistinei struktūrai ir yra unikalus miesto kultūros paveldo objektas. Bendruoju planu siūloma įtvirtinti Kauno tvirtovę kaip ypatingą miesto objektą ir suteikti jos teritorijoms konservacinę žemės paskirtį.
- Dariaus ir S.Girėno aerodromas yra konservacinės paskirties teritorija. Jis išskiriamas kaip atskira miesto funkcinė zona.
Bendro naudojimo zona su želdynais, miškais, rekreacinėmis teritorijomis apima miesto žaliuos plotus, miškus, vandenviečių teritorijas, rekreacines teritorijas, kapines, botanikos ir zoologijos sodus. Šioje zonoje gali būti įsiterpusių esamų kitos paskirties teritorijų.
Neužstatomos žemės ūkio teritorijos numatomos Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinyje.
Vandenų zona apima Nemuną, Nerį, Kauno marias, Lampėdžių ir Vaišydavos tvenkinius.
Visose funkcinių prioritetų zonose gali būti transporto koridorių, inžinerinės infrastruktūros objektų, bendro naudojimo teritorijų ir želdynų.
Pokyčiai bus vykdomi pertvarkant vidines miesto teritorijas. Planuojama, kad Kaunas toliau bus kompaktiškas miestas.
G.Šinkūnas: Susisiekimo dalį pristatys Marius Noreika, UAB „Urbanistika“ atstovas.
M.Noreika: Kauno miestas dėl savo geografinės padėties tarptautinių susisiekimo komunikacijų atžvilgiu yra susiformavęs kaip multimodalinis transporto centras, kuriame susikerta svarbiausi kelių, geležinkelių, oro ir vandens keliai. Šios išorės transporto sistemos persidengia su miesto vidaus transporto sistemomis ir sudaro sudėtingą multimodalinį susisiekimo sistemos tinklą, kurio plėtra turi būti koordinuojama tarpusavyje.
20 – ies metų koncepcijos laikotarpiui pagrindinis dėmesys turės būti skiriamas:
-efektyvios multimodalinės transporto sistemos kūrimui (kelių, geležinkelių, oro ir vandens transporto sistemų integracijai);
-geležinkelių tinklo plėtrai (greitojo europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimui bei geležinkelio ir oro uostų tarpusavio integracijai);
-krovinių ir keleivių pervežimų vidaus vandens keliais atgaivinimui;
-miesto viešojo transporto plėtrai, suteikiant jam prioritetines eismo sąlygas bei suformuojant konkurencingą viešojo transporto sistemą privačių automobilių atžvilgiu;
-gatvių tinklo plėtrai, užtikrinant patogius susisiekimo ryšius, mažinant susisiekimo trukmę ir transporto priemonių ridą;
-Senamiesčio ir Naujamiesčio aplinkos humanizavimui, mažinant transporto srautus bei sudarant palankesnes sąlygas žmonių socialinei veiklai;
-eismo saugos keliuose sąlygų gerinimui;
-efektyvių eismo valdymo sistemų diegimui;
-ekologiškų transporto priemonių naudojimo skatinimui ir jų aptarnavimo infrastruktūros plėtrai;
-bevariklio transporto plėtrai;
Numatoma nutiesti „Rail Baltica“ geležinkelio trasą, užtikrinant susisiekimą geležinkeliais su ES valstybėmis bei pagerinant šalies importo, eksporto bei tranzito galimybes šiaurės—pietų kryptimis. Kartu su šia geležinkelio trasa planuojama steigti viešąjį logistikos centrą Palemone bei vystyti LEZ kartu su viešuoju logistikos centru.
Vystant dvimiesčio idėją, numatoma geležinkelio atkarpą „Vilnius—Kaunas“ sujungti su Kauno oro uosto terminalu įrengiant elektrifikuoto geležinkelio ruožą Karmėlava— Pravieniškės (apie 11,5 km). Tokiu būdu, Kauno bei Vilniaus tarptautiniai oro uostai būtų sujungti į vieningą efektyviai veikiančią transporto sistemą, patogią šalies gyventojams bei patrauklią tarptautiniam keleivių tranzitui. Efektyvesniam oro uosto ir geležinkelio transporto integravimui siūloma papildomai numatyti elektrifikuotą geležinkelio atšaką, kuri užtikrintų susisiekimą tarp Kauno geležinkelio stoties iki Kauno oro uosto.
Šios priemonės ženkliai pagerintų Kauno kaip Lietuvos ir tarptautinio transporto mazgo galimybes ir svarbą, atsirastų naujos galimybės pritraukti tarptautinių keleivių srautus (Karaliaučiaus, Suvalkų regiono keleivius) ir turėtų teigiamą įtaką ne tik Kauno miestui, bet ir kitiems Lietuvos regionams.
Pagrindinis Kauno uždavinys- via Baltica išvystymas. Vidaus vandenis reikėtų pajungti priemiesčių susisiekimui (iki Vilkijos)
Siūloma Vilniaus ir Kauno oro uostus vystyti kaip vieningai veikiančią sistemą, kas sąlygotų tolygesnį skrydžių pasiskirstymą ir sumažintų investicijų poreikį į oro uostų infrastruktūros vystymą.
Kaune gyventojų tankumas- 200 000 gyv/km2, o transportas tinkamai funkcionuoti gali, kai tankumas- 250 000 gyv/km2. Kaune ilgas gatvių tinklas, todėl beveik nėra kamščių. Paskutiniu laiku Kaunas neteko 42 tūkst. gyventojų, Klaipėda- 16 tūkst., tik Vilniui pavyksta gyventojus išlaikyti.
Kalbant apie energijos sąnaudas 1-am gyventojui, Kaunas labiau panašus į amerikietišką išsklaidytą modelį. Lietuvos automobilizacijos lygis auga- panašus kaip Vokietijoj. Kaune 51 % kelionių automobiliu atliekamos mokymo ir darbo tikslais. Dviračių procentas gali pakilti iki 6-7%, įrengus infrastruktūrą. Vilniuje magistralinėse gatvėse greitis- 30 km/h, Kaune- 50 km/h. Viešąjį transportą kauniečiai vertina vidutiniškai. Vidutinė kelionės trukmė į darbą neviršija pusės valandos. Didelį efektą davė Čiurlionio tilto atsiradimas. Mūsų manymu, reikalingas ir Kėdainių tiltas, kuris nukraus transportą nuo senamiesčio.
Svarbu toliau formuoti radialinį- žiedinį tinklą. Šios jungtys yra principinės, reikia išvystyt radialus, taikyti žalios bangos sistemas srautuose, vedančiuose į miestą. Senamiestyje reikėtų mažinti transportą, prioritetas – žmonės.
A.Gučas: Procesai, kurie vyko senamiestyje tvarkant transportą, pakenkė. Gertrūdos gatvėje pastatai apleisti, gyvenimo būklė nekokybiška. Netgi požeminė perėja tapo barjeru. K.Mindaugo pr. savo parametrais hipertrofuotas. Galima būtų jį paversti bulvaru – 4 eismo juostos su parkavimu ir žaliomis juostomis. Pėsčiųjų perėja senamiestį visiškai atskyrė nuo upės. Birštono gatvėje virš požeminės perėjos galėtų atsirasti pėsčiųjų perėjimas. Gertrūdos gatvė galėtų tapti 3 juostų su šaligatviais. Siūlom BP rodyti žemesnės kategorijos gatves, negu iki šiol. Siūlom stiprinti Minkovskių gatvę- tam padėtų Kėdainių tilto atsiradimas. Iš salos galėtų atsirasti tiltas į Aleksotą.
- Šinkūnas: Pabandėm trumpai pristatyti sprendinius, kurie pilna apimtimi pateikti mūsų internetiniame puslapyje. Pavelas įvertintas plačiąją prasme. Kolega iš UAB “LYDERIO GRUPĖ” nori pristatyti kitą dalį.
V.Maleckas: iš viso SPAV sudaro du stambūs etapai. Viskas pateikta internete.Gavome keletą pastabų, kurio liečia sekantį etapą.
D.Šarakauskas: Manau, šią dalį galima praleisti.
G.Šinkūnas: Jei manote, kad nereikia smulkiai šios dalies pristatyti, galiu tik pasikartoti, kad viskas eksponuojama Kauno savivaldybės ir Kauno plano tinklapy. Visi pasiūlymai ir pastabos yra registruojmai. Pastabų sulaukėm tik vykdymo etapams- į visas atsižvelgsim.
N.Valatkevičius: Ar tikrai į visas pastabas atsižvelgsit?
G.Šinkūnas: Atsižvelgti – nereiškia, kad jos bus patenkintos.
KLAUSIMAI
G.Prikockis: Buvo pristatyta erdvinio formavimo schema. Apie aukštingumą nebuvo užsiminta. Koks šios koncepcijos ryšys su aukštuminių pastatų koncepcija?
Ar numatomi koridoriai ateities transportui- tramvajams?
G.Šinkūnas: Trečio matmens reglamentai bus detalizuojami vėliau. Bendrąja prasme vidutiniam aukštingumui kilti nėra prielaidų. Gali atsirasti tik pavieniai aukštybiniai pastatai arba jų grupės ten, kur parodyta visuomeninių centrų sistema. Ten aukščio sąskaita bus siekiama intensyvinimo. Stengiamės neužkirsti kelio spec. planams.
M.Noreika: Dėl naujų transporto rūšių – Vilniuje srautai keli kartus didesni, negu Kaune. Net Vilniuje neužtenka tų srautų tramvajų pagrindimui.
J.Poniškaitis: Apie upių transprto vystymą.
M.Noreika: Siūlom vystyti ir kaip priemiestinio susisiekimo priemones.
R.Palys: Kaip dėl tunelio?
G.Šinkūnas: BP laikotarpiu tarp Aleksoto ir Vilijampolės negalim siūlyti tunelio, reikėtų pirma realizuoti Kėdainių tiltą. Tunelio idėja nepamiršta – sprendinių etape bus parengta shema tolimesnei perspektyvai.
L.Navickienė: Pasigendame Aleksoto žaliųjų plotų- daugiausia parodyta Žaliakalnyje. O juk yra ir Jesia, ir Marvelė. Tiltas iš salos į Minkovskių gatvę būtų labai pozityvu.
D.Dimindavičiūtė: Želdynai niekur nedingo – jie įtraukti į šlaitų ir mažųjų upelių apsaugos zonas. Gyvenamoji zona bus detaliau nagrinėjama sprendinių etape.
I.Kaušinienė: Ar galima būtų BP siekti, kad iš Ąžuolyno teritorijos nebūtų išimama komercinė teritorija (Magnus sklypas)? Ar nepasigedot triukšmo žemėlapio?
D.Dimindavičiūtė: Negalime įtakoti miškininkų ūkio- Ąžuolynas yra europinio lygmens tinklo dalis ir bet koks neigiamas poveikis ten draudžiamas.
G.Šinkūnas: Siūlėme savivaldybei savo paslaugas triukšmo žemėlapio rengimui. Bet nepavyko. Didžiausias triukšmas ten, kur didžiausias eismo intensyvumas. Tą mes įvertinsim. Sprendimų detalizavimo etape rodysim kompensacines priemones.
P.Mačiulis: Ar Petrašiūnuose liks pramoninė zona?
D.Dimindavičiūtė: Tai apibendrinta erdvinė struktūra – konceptualus žemėlapis. Pramonės įmonė išlieka, prie Nemuno – gyvenamoji funkcija.
P.Mačiulis: Turiu Petrašiūnų gyventojų kreipimąsi. Ar skaityt dabar, ar vėliau svarstysim?
D.Dimindavičiūtė: Tai didžiuliai ir užteršti pramoniniai sklypai. Dabar jų paskirties keisti nenumatoma.
G.Šinkūnas: Apie tai diskusiją galima bus pratęsti vėliau. Tik savižudis galėtų gyventi buv. pramonės teritorijoj.
J.Poniškaitis: Kada bus aiškūs prioritetai? Ar Aleksotas jungsis su vakariniu aplinkeliu?
G.Šinkūnas: Nesam tobulai įvaldę grafikos priemonių – efektą nusako parodyto rutulio dydis.
I.Kaušinienė: Kokios pramonės pespektyvos Kaune?
G.Šinkūnas: Oficialioje statistikoje perspektyvos nepalankios. Manom, kad esamas pramonės teritorijas reikia traktuoti kaip vertybę, nes naujas kurti būtų problematiška.
D.Šarakauskas: Jei miestas traukiasi, iš kokių resursų bus apgyventos negyvenamos teritorijos? Ar nemažės žalieji plotai?
D.Dimindavičiūtė: Želdynų su infrastruktūra Kaune nėra daug: Dainavos, Kalniečių parkai, Sąjungos aikštė, santaka. Tenka apie 20 m2/ žm. Su miškais ir šlaitas rodiklis daug didesnis. Reikia vystyti lokalius želdynus gyvenamųjų rajonų apsuptyje.
G.Šinkūnas: Rezervai plėtrai – neapgyvendinti pastatai senamiestyje.
L.Tuleikis: Koks Kėdainių tilto prioritetas, lyginant su Birštono tiltu? Ar priėmėt domėn, kad Kėdainių tiltas – labai ilgas ir jo kaštai bus dideli?
G.Šinkūnas: Iki šiol galiojančiame BP buvo patvirtinta visa trasa. Nuspręsta skaidyti į etapus- dabar liko tik Kėdainių tiltas.
D.Šarakauskas: Kokios BP sąsajos su Kauno rajono augimu?
D.Dimindavičiūtė: Miesto BP rodom miesto ribose. Rodomi tik ryšiai su rajonu. Bet sprendiniai lieka miesto ribose.
I.Matijošaitienė: Jei demografinė situacija prastėja, kodėl numatoma miestą plėsti?
D.Dimindavičiūtė: Miestas nenumato plėstis- ribos lieka tos pačios.
G.Šinkūnas: Siūlom tik kokybinę plėtrą.
J.Kančienė: KAUETe svarstėm dviračių takų spec. planą. Ar jis pristytas ?
M.Noreika: Koncepcijos stadijoj jo nerodom.
J.Kančienė: “Magnus“ sklypas Ąžuolyno teritorijoj yra privatus. Tai jis jau nerodomas žalias?
D.Dimindavičiūtė: Tai komercinės paskirties sklypas. Pvz. Vytauto parke yra 3 privatūs sklypai.
D.Šarakauskas: Bet ar koncepcijos stadijoj jis neturėtų būti žalias? De facto turėtų būti žalias.
J.Minkevičius: Nebuvo nieko paminėta apie Kauno savastį. Kėdainių tiltas yra labai problematiškas- naikina vieną Kauno savasties bruožų- senamiesčio panoramą. Tai nepaprastai svarbi Lietuvos mastu vieta. Ar mums svarbiau kraštovaizdis, ar permesti į šlaitų pusę aptarnavimą?
L.Janušaitienė: Kėdainių tilto derinimas jau vyksta. Labai svarbu žinoti, numatomas tunelis, ar ne. Nuo to priklauso Birštono gatvės plotis ir visi tarnsporto mazgai. Ar šis tiltas koncepcijos prioritetas?
M.Noreika: Mes laikėmės strategijos, kad koncepcijos stadijoje mazgų nėra. Mūsų manymu, svarbiausias trūkstamas ryšys- Kėdainių tiltas.
L.Tuleikis: Ar galite pagrįsti, kodėl Kėdainių tilto ryšys yra svarbiausias?
M.Noreika: Dabar toje vietoje ryšio iš viso nėra.
G.Šinkūnas: Jau keliuose praeituose BP yra deklaruojama, kad Kaune vyrauja kombinuotas radialinių žiedinių gatvių tinklas. Šiandieniniame BP radialai- senosios istorinės gatvės. Žiedas formuojamas priecentrio zonoje. Akcentuojama Europos pr. tąsa. Siūlom kiek įmanoma sudaryti nepalankias sąlygas miesto transportui centrinėje dalyje. Ribojamas individualus transportas, formuojama viešojo tarnsporto posistemė. Tunelis bus brangesnis už Kėdainių tiltą. Požeminę perėją galima užkasti – bus žingsnis humanizavimo link.
L.Janušaitienė: Koks sekantis žingsnis, pastačius Kėdainių tiltą?
G.Šinkūnas: Erdvės Birštono gatvei grąžinimas.
L.Janušaitienė: Ar tunelio idėja turės tęstinumą ar ne?
G.Šinkūnas: Niekas nežino.
A.Gučas: Ar prekybos centrai diktuos tarnsporto sistemą?
G.Šinkūnas: Reikėtų pasiklausti tų architektų, kurie juos projektuoja.
V.Stauskas: Dėl kokybinės plėtros. Ar nereikėtų patikslinti administracinių ribų su Kauno rajonu ir Kaišiadorių rajonu Kauno marių zonoje? Ar neverta būtų miesto interesų zonoje turėti Ramučių trikampį? Ar oro uostas neturi įtakos miesto plėtrai? Turėtų būti aiškiau rodomi miesto grafiniai ryšiai su rajonais.
G.Šinkūnas: Tikrai ėmėm domėn Kauno marių plotą, bet ribų tarp savivaldybių koreguoti nedrįstam. Mums reikia žvelgti į priekį.
V.Stauskas: Nesutinku su teiginiu, kad upių transportas – antraeilis.
D.Šarakauskas: Manau, kad „miestovaizdis“ nėra tik schema. o „vystyti „ – tik veiksmažodis.
G.Šinkūnas: Miestovaizdžio schemoje- upių slėnis, senamiestis, Naujamiestis, pagrindinės susidūrimo erdvės. Kiek galėsim, padarysim detalizacijos etape.
G.Jurevičius: Automobilių saugojimo problema centre, gyv. daugiabučių kvartaluose sprendžiama dabar ar vėliau?
G.Šinkūnas: Baigėm rengti automobilių saugyklų spec. planą. Jo sprendiniai bus naudojami BP. Didžiausia problema -ekonominė.
G.Jurevičius: Visi žino, kad Kaune automobilizacijos lygis aukštas. Eigulių rajono kiemuose pilna mašinų- ten nėra nei žolės, nei vaikų žaidimo aikštelių. Kaip problema bus sprendžiama- statomi daugiaaukščiai garažai?
G.Šinkūnas: Šis spec. planas tą leis. Susikooperavę gyventojai galės statyti garažus.
N.Valatkevičius: Socializmo laikais mašinų saugojimo problema buvo išspręsta- 1,2 mašinos/ žmogui. Žmonės nelaiko mašinų garažuose, nori statyti prie durų. O garažuose vyksta neteisėta veikla.
D.Šarakauskas: Kiek tų parkingų yra? Neįmanoma žmonių jėga priverti laikyti mašinų garažuose. Municipalitetai turi spręsti tokius klausimus.
G.Šinkūnas: Reikia įrengti 100 tūkst. parkvietų.
N.Valatkevičius: Minėjot, kad Kaune dviračiu važiuoja tik 1 % žmonių. Dviračių sistemos sukurtos tarp parkų. Ar bandot koncepcijoje numatyti dviračių sistemas susisiekimui nuo gyvenamosio vietos iki darbo? Tą reikia spręsti.
M.Noreika: 6 %- tai siekiamybė.
N.Valatkevičius: Ar nemanot, kad tai turi būti numatyta koncepcijoj?
P.Mačiulis: Naujus ar rekonstruojamus kelius irgi būtina pritaikyti dviračiams.
G.Šinkūnas: Problema- atotrūkis tarp teritorijų planavimo ir realių investicijų. Pvz. Basanavičiaus gatvė rekonstruota tokio paties pločio. Mums nedeleguota priežiūros funkcija.
G.Prikockis: “ 21 a. centras“- ką tai reiškia?
D.Dimindavičiūtė: Čia yra ryšys su aukštybinių pastatų spec. planu. Tai vieta prie Kalniečių centro, kur galima kelti urbanistinę ir architektūrinę kokybę.
N.Valatkevičius: Centre pusė teritorijų – dykros ( buv. Sanitas, Pergalės gamykla ir t.t.). Centre pilna tuščių teritorijų – kam jį iškelti?
G.Šinkūnas: Tai galėtų būti modernių pastatų koncentracija.
PASISAKYMAI
G.Balčytis: Manau, kad teigiama tai, kad sprendimas evoliucinis, nebandoma miesto vystyti teritoriškai, o modeliuojamas miesto vystymasis, atsižvelgiant į demografinę padėtį. Reikėtų pagalvoti apie tunelio po Ąžuolų kalnu problemą – arba reiktų šia jungtį rodyti, arba argumentuotai atmesti visiems laikams.
Manyčiau, nereikia rodyti pramonės teritorijų prie Nemuno pakrančių Petrašiūnuose (ypač pradžioje) ir prie Nemuno Raudondvario pr. gale. Gal galima būtų įvesti kitokį žymėjimą, kuris rodytų, kad čia pramonės vystyti nereikėtų ir būtų skatinamas mišrios paskirties vystymas.
N.Blaževičienė: Nepkankamas miesto ir upės santykio simetriškumas- turėtų būti konkrečiai įvardijamos programos min ir max, kaip susigrąžinti Nemuną Petrašiūnuose, Vilijampolėj, Šančiuose. Tuo labiau, kad natūraliai išmirusios teritorijos savaime lemia funkcijos keitimą.
Būtina gerai pasvert senamiesčio humanizavimo koncepciją, nesterilizuojant galimybių į jį patekti transporto prieminėms, tuo pačiu sprendžiant parkavimo galimybes.
Labai svarbus Karmėlavos oro uosto greitaeigis ryšys su miestu ir Vilnium. Pastarasis netgi svarbesnis.
S.Juškys: Pasigedau Juozapavičiaus pr. zonos gyvenamosios ir komercinės plėtros į Nemuno krantinę. Taip pat ir Breslaujos gatvės iki Nemuno. Nepritariu transportinio tilto iš salos atsiradimui, nes tai paverstų salą pereinamu kiemu. Pritarčiau pėsčiųjų tiltui.
Neakcentuojams klausimas dėl požeminių auto aikštelių įrengimo tiek centre, tiek gyv. miegamuosiuose rajonuose (Dainavos, Taikos, Šilainių, Eigulių).
Manau, kad klausimai dėl tunelio ir tiltų, esant tokiai ekonominei padėčiai, nesavalaikiai. P.Višinskio gatvė buvo įtraukta į dviračių trasą. Tuomet turi būti tam paskirta gatvės dalis.
G.Jurevičius: Koncepcija paruosta paviršutiniškai. Kartoja utopines ankstesniųjų BP idėjas. Kėdainiu tiltas labai pakenktų senamiesčio erdvės apžvalgai, reikėtų paieškoti kitokių šios jungties sprendimų. Tiltas per Neries upę nuo Šilainių kliniku kryptimi- niekur nevedanti nereikalinga prabanga. BP koncepcija visai nesprendžia sovietiniu gyv. kvartalų automobilių saugojimo aikštelių ar aukštuminių parkingų išdėstymo problemų. Nenagrinėjama ir dviračių takų irengimo galimybė visame mieste. Pritariu Karaliaus Mindaugo prospekto rekonstrukcijos idejai.
Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas automobilizmo organizavimui ir tragiškos esamos padėties miegamuose rajonuose sprendimui. Gal yra jau susiamortizavusių pastatų, kurių teritorijas galima panaudoti. Reikia siekti naujos gyvenimo kokybės. Pritariu gatvių kategorijų mažinimui
J.Kančienė: Reikėtų numatyti teritorijas individualių namų statybai- pvz. Šančiuose prie Nemuno.
Lieka neaiški pramoninių zonų ateitis – Kaunakiemio g., „Metalo“ Šančiuose, Petrašiūnuose. Ar jos paliekamos griūti, ar konvertuojamos (kai nebebus teršalų)?
Reikėtų spręsti klausimą dėl automobilių parkavimo miegamuosiuose rajonuose.
Gal reikėtų išdiskutuoti, kokie pasikeitimai įvyktų po tunelio statybos ir priešingai. Būtų gerai nuimti dalį transporto nuo senamiesčio, ypač Gertrūdos gatvės. Reikėtų įtraukti ir dviračių takų sprendinius, rekonstruojant ar rengiant naujas gatves.
Labai teigiamai vertinu aerouostų jungties su Vilnium ir Kaunu stiprinimą. Privačios teritorijos, esančios parkuose, turi laikytis reglamentuojamų taisyklių ir rodomos „žaliai“.
Ar nereikėtų ant BP “užkloti“ saugotinų teritorijų. Gal būtų aiškiau?
V.Merkevičius: Manau, kad perspektyviniame miesto plane prie Nemuno planuojamų pramonės teritorijų neturėtų būti. Jos turėtų būti konvertuojamos į kitos paskirties.
Pasigendu miesto intensyvinimo sprendinių. Turėtų būti numatytos teritorijos, kuriose numatomas didinti užstatymo intensyvumas (daugiabutė statyba). Manau, kad jau turėtų būti nurašyti pokariniai gyvenamieji namai ir jų teritorijos skirtos naujos kokybės daugiabučiams.
Miesto teritorijų vystymas turėtų būti tolygesnis – kairysis Nemuno krantas yra per mažai išvystytas, trūksta infrastruktūros objektų.
J.Minkevičius: Koncepcija apgalvota, klaidų nesimato. Bet tai ateities planas, jo uždavinys- gyvenimo kokybės gerinimas. Esminių koybės gerinimo gairių nematau. Kaunas – yptingas miestas. Kraštovaizdis svarbesnis už ekonominius skaičiavimus. Neįvertintas Kauno kultūrinis identitetas, transporto klausimai neišspręsti. Nepritariu Kėdainių tiltui, kuris sunaikins svarbiausią Kauno santakos kraštovaizdį. Nežinau, ar reikia tunelio- juk tai bus greitkelis. Gal geriau būtų paprastas profilis? Reikia drąsesnių pasiūlymų komplekto. Daugiau analizės ir prioritetų išryškinimo.
R.Palys: Gerai, kad nesiūloma miesto plėsti. Manau, gal Kaunui iš viso aukštybinių pastatų nereikia, pasigendu tik 7 aukštų tūrių. Turėtų būti pabrėžta Kauno savastis. Svarbiausias uždavinys – žmogus turi gerai jaustis. Nesimato europietiško miesto. Reiktų naujus rajonus jungti su istoriniu miestu. Dainavos rajone galėtų būti perimetrinis užstatymas.
Kėdainių tiltas kelia dideles abejones. Marvos slėnis toks, koks rodomas, negali būti. Bus sunaikintas vienas gražiausių Kauno slėnių.
Senamiestyje reikia dabar spręsti viešojo transporto jungtis. Jei atsiras tunelis, viskas atsigaus. Reikia atstatyti Neries kairįjį krantą- rodyt, kad tvarkoma, žeminama. Reikia atstatyt kanalą ir laivų prieplauką.
G.Prikockis: Šis BP atrodo rengtas labai rimtai, argumentuota transporto dalis. Svarbu, kad įvardinta bendra pagrindinė struktūra, tai gamtinis ir urbanistinis karkasai. Būtent šie elementai Kaune puikiai dera ir yra pagrindinis Kauno išskirtinumas.
Kauno m. urbanistinėje vizijoje rašoma, kad tai europinio rango sistemos Vilnius- Kaunas dalis, logistikos ir susisiekimo centras, transporto mazgas…bet nei grafinėje, nei tolesnėje teksto dalyje šie žodžiai nepagrįsti sprendiniais. Visiškai nekalbama apie ryšį su Kauno rajonu, kuriame ir bus realizuoti šie gražūs žodžiai. Manau, būtina prognozuoti koridorius ateities transporto rūšims, kurios gali būti reikalingos ryšiui su Kauno rajone esančiomis struktūromis.
Teiginys „miestas atvertas į upes“ nereikalingas, jei pramonės teritorijos paliekamos Vilijampolėje ir Petrašiūnuose. Pramonės teritorijos viduryje Aleksoto mažai pagrįstos, greičiau tai esamos būklės konstatavimas.
Senoji koncepcija grafinėje formoje- tai netaisyklinga žvaigždė su spinduliais – Savanorių pr., Veiverių , Raudondvario, Marvelės gatvių trasomis. Ji formavosi jau labai seniai.
Susiformavęs Kauno centras, vadinamas naujamiesčiu, o kažkoks „XI amžiaus centras“ iškeliamas iš dabartinio centro teritorijos. Kol miesto centre daug dykrų ir apleistų pastatų, toks sprendimas atrodo mažai argumentuotas.
Manau, kad tvirtovės nėra svarbiausias miesto paveldo objektas. Ar tai tikrai miesto identiteto pagrindas?
Dėl dviračių pritariu- būtina trasomis surišti gyvenamą ir darbo bei mokslo vietas.
A.Steponavičius: Mano padėtis dvilypė- esu BP autorių sąraše, bet esu ir KAUET narys. Mačiau, kaip realizavosi 3 anksteni BP. Čia atkreiptas dėmesys į kokybės gerinimą miesto viduje. Teritoriškai miestas nesiplečia, veikla persikelia link linksmų miestiečių švenčių – kaip tą uždėti ant urbanistinio audinio,
nežinau.
Kelia abejonių be architektų ir urbanistų rengiamas starteginis miesto planas. Vizija abejotina.
Mano nuostatos tiltų atžvilgiu aiškios- Kėdainių tiltas niekam nereikalingas. Reikėtų peržiūrėti tiltų statybos prioritetus.
Abejotinas statusas teritorijos tarp Karo ligoninės ir geležinkelio stoties. Jei šios teritorijos neišryškinsim- prapulsim. Urbanistai turi pasakyti, kad tai labai svarbu. Senamiesčio ir naujamiesčio pasiekiamumas transportu lems jų gyvybingumą.
Neužstatyti tų teritorijų, kurių gali ateityje reikėti, ir gatvių, kurios gali plėstis. Teritorija prie Birštono g. ir Jonavos sankryžos neturi būti užstatyta.
D.Šarakauskas: Dabartinio miesto ribose yra labai daug nenaudojamų teritorijų. Neaišku, iš kokių resursų jos bus finansuojamos ir kaip kaip įsisavintos.
Jau dabar neveikia didžioji žaliųjų plotų dalis – tą klausimą reikia kardinaliai spręsti. Nenustatytos prioritetinės intensyvinimo teritorijos.
Plane nesimato tekste aprašytų polifunkcinių teritorijų. Man atrodo gerai, kad pramonė parodyta.
Bet kur identitetas, kaiminystės? Būtina rodyti ryšius.
L.Tuleikis: Koncepcija sunkiai skaitoma- ji gali būti taikoma bet kokiam miestui: gerinti, tobulinti, tankinti ir t.t. Koks mūsų miesto išskirtinumas šioje koncepcijoje?
Transporto magistralių humanizavimas -pozityvu, bet tik ten, kur siūlomos alternatyvos transporto srautų nukrovimui. Gertrūdos gatvės humanizavimas komplikuotų ir ir taip dideles problemas.
Pramonės kvartalams nereikėtų užduoti kieto režimo- galėtų būti lankstesnis, jei atsirastų poreikis jį keisti į bendramiestinį. Tuo atveju nereikėtų keisti BP.
Labai keistai atrodo teiginiai apie XI a. centrą Savanorių pr.
Pasirenkant tiltų prioritetus, turi būti pateikta išsami analizė. Juk pradžioje Kėdainių tiltas bus be jungčių. Sutraukiamos lėšos dalykams, kurie nepasiekiami. Birštono tiltas būtų ne tik transporto jungtis, bet ir senosios Fredos įsisavinimas. Tiltai turi atsirasti miesto centre.
O pati diskusija apie koncepciją turėtų vykti mažesniame rate ir būti išsamesnė.
D.Šarakauskas: Niekas neneigia atlikto darbo, bet auditorija nebuvo įtikinta, kad kaunietiškumui buvo atiduota maksimali duoklė. Daugelis pasigedo idealistinės vizijos ir receptų, kaip iškelti tikslai bus siekiami.
NUTARIMAS
Apsvarstę KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO KONCEPCIJĄ (Organizatorius – Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius, rengėjai: Kauno SĮ „Kauno planas“, UAB „LYDERIO GRUPĖ“, UAB „Urbanistika“), rekomenduojame:
- Nepakankamai įvertintas Kauno identitetas (6 ekspertai)
- Manome, kad perspektyviniame miesto plane prie Nemuno planuojamų pramonės teritorijų neturėtų būti. Jos turėtų būti konvertuojamos į kitos paskirties. (6 ekspertai)
1.3- Nepritariame Kėdainių tiltui, kuris sunaikins Kauno santakos kraštovaizdį. Būtina peržiūrėti tiltų prioritetus. (5 ekspertai)
1.4- Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas automobilizmo organizavimui ir esamos padėties miegamuose rajonuose sprendimui. (5 ekspertai)
1.5- Reikia spręsti tunelio po Ąžuolų kalnu problemą – arba reiktų šia jungtį rodyti, arba argumentuotai atmesti visiems laikams. (4 ekspertai)
1.6- Būtina dviračių trasomis surišti gyvenamą ir darbo bei mokslo vietas. (4 ekspertai)
1.7- Pasigendame miesto intensyvinimo sprendinių. Turėtų būti numatytos tertitorijos, kuriose numatomas didinti užstatymo intensyvumas (2 ekspertai)
1.8- Būtina prognozuoti koridorius ateities transporto rūšims, kurios gali būti reikalingos ryšiui su Kauno rajone esančiomis struktūromis.(2 ekspertai)
1.9- „XI amžiaus centras“ iškelimas iš centro teritorijos atrodo mažai argumentuotas. (2 ekspertai)
1.10 -Transporto magistralių humanizavimas – pozityvu ten, kur siūlomos alternatyvos transporto srautų nukrovimui. (2 ekspertai)
Dalius Šarakauskas
Jūratė Merkevičienė