LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2012-10-03

Brastos kvartalo (Brastos g.Nr.22, NrA ir Nr.24 Kaune) užstatymo ir planavimo projekto konkurso sąlygų svarstymas.
Organizatoriai: LAS Kauno skyrius ir AB „YIT Kausta“. Sąlygų rengėjai – Arūnas Grigaitis ir Nerijus Stanionis

ĮVYKUSIO 2012-10-03 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.87

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Sąlygų autoriai: Arūnas Grigaitis, Nerijus Stanionis.                                                                                                                   

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gediminas Jurevičius, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: Kauno Tarybos narė Ona Balžekienė, AB „YIT Kausta“ atstovas Vytautas Janušaitis, “COWI LIETUVA” architektūros ir urbanistikos sektoriaus vadovė Migla Pelegrimienė, LAS KS atsakingoji sekretorė Snieguolė Surlienė.

Posėdžio pirmininkas: Vaidotas Kuliešius.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

Brastos kvartalo (Brastos g.Nr.22, NrA ir Nr.24 Kaune) užstatymo ir planavimo projekto konkurso sąlygų svarstymas (Organizatoriai: LAS Kauno skyrius ir AB „YIT Kausta“, sąlygų rengėjai – Arūnas Grigaitis ir Nerijus Stanionis)

 J.Merkevičienė: Prieš pradedant posėdį norėčiau aptarti Daliaus Šarakausko pastabą. Jis prašo atkreipti dėmesį į tą faktą, kad sąlygų svarstyme dalyvauja tie ekspertai, kurie ruošiasi dalyvauti konkurse ir siūlo aptarti etinę šio klausimo pusę.

A.Grigaitis: Konkurso rūšis – mišrus. Jame dalyvauja 4 kviestiniai dalyviai ir kiti asmenys ar asmenų grupės, atitinkantys konkurso dalyviams keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

G.Balčytis: Sąlygos jau parašytos, galima būtų įtakoti tik jų pakeitimą. Be to, galės dalyvauti ir kiti kolegos, esantys posėdyje.

J.Kančienė: Aš irgi nebijočiau tų įtakų. Sąlygos ir dabar nėra slaptos.

A.Karalius: Nuogastavimas suprantamas. Bet manau, nereikia išpūsti problemos. Manyčiau, konkurso dalyviai galėtų kiek įmanoma pasyviai dalyvauti, nereikšdami per daug pasiūlymų.

J.Merkevičienė: Tai nutarta, kad jau žinomi konkurso dalyviai gali pasyviai dalyvauti sąlygų aptarime.

V.Kuliešius: Prašau pristatyti sąlygas.

A.Grigaitis: Stengėmės konkurso sąlygas parengti, remiantis 2011m. Architektų sąjungos nuostatomis architektūrinių konkursų organizavimui , bet ne visus reikalavimus galėjome įvykdyti.

“Konkurso etapiškumas – vieno etapo Konkursas – rengiama viena Konkurso darbų vertinimo procedūra. Konkursas bus laikomas įvykusiu, jeigu bus pristatytas bent vienas Konkurso Sąlygų reikalavimus atitinkantis darbas.

Konkurse gali dalyvauti visi architektai (fiziniai ir juridiniai asmenys), turintys teisę verstis architektūrine veikla Lietuvos Respublikoje. Jie dalyvauja bendra tvarka;

Laimėjęs Konkursą ir pasirašęs sutartį su Užsakovu, Dalyvis pats ar kartu su partneriais privalo būti pajėgus atlikti kvartalo pilnos sudėties Techninį Projektą Dalyvis privalo raštu pateikti partnerių sąrašą ir raštiškus susitarimus su partneriais registruodamasis.”

G.Balčytis: Ar kvalifikaciniai reikalavimai turės įtakos rezultatui?

A.Grigaitis: Jei nebus įvykdyti reikalavimai, darbas nebus registruojamas.

A.Karalius: Siūlau paprastą dalyką – registruojantis būtinas atestatas, o per mėnesį laimėjęs dalyvis turės pateikti sutartis su partneriais.

G.Prikockis: Manau, kad Karaliaus pasiūlymas geras, nes tas pats pirkėjas negali kartotis.

V.Janušaitis: Aš irgi pritarčiau Karaliaus pasiūlymui.

A.Grigaitis: Tai vietoje “registruodamasis” rašome “derybų metu”.

Darbo atlikimo terminai: nuo 2012 metų spalio mėn. 8 d. Iki 2012 metų gruodžio mėn. 3 d. Manau, tai per trumpas terminas.

A.Karalius: Manau, du mėnesiai tokiam projektui yra būtini. Ar čia koks gaisras? Prailginus terminą, užsakovas tik laimėtų.

V.Janušaitis: Bet juk tai beveik du mėnesiai.

A.Steponavičius: Gerai būtų tą savaitę pridėti.

V.Kuliešius: Matau, kad visi už tai, kad terminą rekomenduotume pratęsti viena savaite.

V.Janušaitis: Pratęsti nėra galimybės, nes visų posėdžių datos jau suderintos su suomiais savininkais.

V.Kuliešius: Mūsų pasiūlymai rekomendacinio pobūdžio ir mes siūlome terminą prailginti 1 savaite.

N.Stanionis: Aš pristatysiu užduotį.

Rengti projektai:

  • 2005 m. architektų A.Karaliaus, G.Prikockio, R.Palio projektiniai pasiūlymai.
  • 2006 m. pakeistas Kauno miesto bendrasis planas, rengėjas – SĮ „Kauno planas“. Teritorijoje numatyta – daugiabučių gyvenamųjų namų statyba, krantinėje – bendro naudojimo teritorija 2007 m. gegužės mėn. 29 d. – birželio mėn. 5 d. įvyko idėjinių pasiūlymų pleneras – Dešinysis Neries krantas, teritorijos apribotos Neries ir Nemuno upių, perspektyviniu Kėdainių tiltu, Brastos g., Betygalos g., Jurbarko g. ir Vilijampolės tiltu.
  • 2008 m. gegužės 6 d. patvirtintas Žemės sklypo Brastos g. 16 detalusis planas. 2008 m. gegužės 23 d. patvirtintas Žemės sklypo Brastos g. 14 detalusis planas .

Planuojama teritorija yra geografiniame miesto centre, Nemuno ir Neries santakos slėnyje, Senamiesčio ir istorinio centro kaimynystėje. Planuojami sklypai patenka į Senamiesčio kultūros vertybės (U15) apsaugos zonos vizualinį apsaugos pozonį.

Planuojama teritorija pietuose ribojasi su Neries upe, greta – dviejų didžiausių Lietuvos upių santaka. Šiaurinėje pusėje – Brastos gatvė riboja nuo pramoninio – komercinio Vilijampolės rajono.

Teritoriją tarp Brastos gatvės ir Nemuno, Neries upių ateityje vakaruose atribos – Kėdainių tiltas, Kėdainių gatvės ašyje, greta esamos prieplaukos „Combo“, rytuose – pėsčiųjų tiltas.

Planuojamos teritorijos geras susisiekimo sąlygas užtikrina B2 kategorijos Brastos gatvė, sujungianti su Vileišio tilto transporto mazgu, su Raudondvario plentu.

Planuojamos teritorjjos dalis patenka į vandens apsaugos juostą (20 m). Teritorijoje yra saugomų želdinių.

Projekto uždaviniai:

“Parengti bendro naudojimo teritorijos – krantinės ruožo sprendimus, tarp būsimo Kėdainių tilto ir pėsčiųjų tilto į Senamiestį. Numatyti krantinės tipus, viešąsiais erdves, teritorijos panaudojimo galimybes.”

Siūlome pateikti visą bendrą naudojimo teritorijos prie vandens sprendinį, nes projektuojamas sklypas yra viduryje kitų lygiaverčių, prieinančių prie vandens sklypų ir nagrinėti kiekvieną atkarpą atskirai būtų nelogiška ir neįmanoma. Jau svarstant A.Kančo projektą iškilo ta pati krantinių vientisumo problema.

A.Karalius: Abipus projektuojamo sklypo esantys sklypai priklauso kitiems savininkams?

N.Stanionis: Taip.

A.Steponavičius: Ar abiejų sklypų detalieji planai yra galiojantys?

N.Stanionis: Taip. Yra keli dalykai, kurie įtakoja gretimus sklypus. Konstanta – tai, kas nekeičiama:

  1. gatvių tinklas;
  2. žaliųjų plotų struktūra;
  3. krantinėje pėsčiųjų ir dviračių takai;
  4. Brastos gatvės užstatymo linija.

Kiti sprendiniai gali keistis.

R.Palys: Ar detaliojo plano reikia griežtai laikytis, jei KAUSTA planuoja jį keisti?

A.Karalius: Buvo išvardinti punktai, kurių keisti negalima. O kaip su krantinės linija – ar ją galima keisti? Kranto linijos keitimas būtų gera praktika. Neatimkim iš architektų galimybės – reikia leisti įbristi į vandenį.

  1. Balžekienė: Ar nebus įstatymiškai daug problemų dėl kranto linijos keitimo?

V.Kuliešius: Duotos sklypo koordinatės, taip pat ir pakrantės pusėje. Tai konstanta- teritorija plėstis negali. Krantinės kontūro keitimo sprendinių siūlymai būtų pageidaujami.

A.Karalius: Krantinės zona – tai bendro naudojimo žemė- galėtų būti pavyzdinė krantinė. Tai būtų didžiausias konkurso indėlis. Žinome, kad UAB KAUSTA yra labiausiai į labdarą linkusi kompanija.

A.Steponavičius: Kokia šalia esančio A.Kančo projektuoto kvartalo struktūra? Negalime prarasti sprendinių vientisumo. Juk Kančo pradėtoje dalyje pakeitimų neturėtų būti. Jei ne – traktavimas galėtų būti visai laisvas.

A.Karalius: Ar tai nebus šaudymas į orą? Miestas to komplekso įgyvendinti nepajėgus. Reikia orientuotis į bendro naudojimo funkciją.

G.Balčytis: Neužmirškime- tai projekto konkursas. Reikia dirbti pagal reglamentus. Jei yra duotos kranto koordinatės – jos turi išlikti.

S.Juškys: Koks ankstesnio konkurso likimas? Ar buvo priimtas detaliajame rodomas variantas?

N.Stanionis: Buvo pleneras, jo išvados, parengti detalieji planai. Šiems sprendiniams buvo pritarta su pastabomis.

R.Palys: Ar galima iš esmės keisti užstatymo pobūdį? Čia matau tokią dykrą…

N.Stanionis: Galima ir būtina.

A.Karalius: Gal įrašyti, kad kiti DP sprendiniai nėra privalomi?

N.Stanionis: Mūsų nuomone, sąlygose pakankamai aprašytas šitas klausimas. Užstatymo struktūra nieko neįpareigoja.

V.Kuliešius: Cituoju: “Atsižvelgti į anksčiau patvirtintų teritorijos tarp Brastos g., Neries, Nemuno upių, būsimo Kėdainių tilto detaliųjų planų pagrindinius sprendinius:

  1. gatvių tinklas;
  2. žaliųjų plotų struktūra;
  3. krantinėje pėsčiųjų ir dviračių takai;
  4. Brastos gatvės užstatymo linija.”

Siūlau įterpti ir “kiti sprendiniai neprivalomi”.

M.Pelegrimienė: Jei bus dirbama ne pagal DP sprendinius, tai ar vėliau teritorijos DP bus koreguojamas?

A.Grigaitis: Konkurse galima neatsižvelgti į detalųjį. Po konkurso DP bus keičiamas.

N.Stanionis: Norėčiau išgirsti nuomonę dėl visos krantinės sprendinio būtinybės.

A.Karalius: Turėtų būti toks krantinės sprendinys, kuris galės būti taikomas ir kitiems sklypams. Juk dabartinė krantinė nėra protingai suformuotas miesto gabalas, ji susikūrė chaotiškai. Todėl pagal tą liniją negalima formuoti krantinės, tai melioracijos padarinys. Esame pirmo bandymo sukurti krantinę gyvenimui prie vandens Lietuvoje išvakarėse – šis bandymas labai svarbus.

A.Steponavičius: Laisvės faktorius yra labai svarbus.

V.Kuliešius: Siūlau balsuoti. Yra du pasiūlymai: projektuoti visą krantinę nuo būsimo pėsčiųjų tilto iki būsimo Kėdainių tilto arba sklypo ribose.

A.Karalius: Svarbu sukurti principą prieiti prie vandens.

A.Steponavičius: Matau galimybę suklysti. Juk užsemiamas lygis – iki 28.5 alt. Bus ledų pavojus.

A.Karalius: Gyvenimui netinka, bet viešam naudojimui – taip.

V.Kuliešius: Pakartotinai siūlau balsuoti. Yra 3 pasiūlymai:

  1. pateikti visos krantinės vystymo viziją,
  2. pateikti krantinės sprendinius tik sklypo ribose,

3.liberalus viešos erdvės ribos traktavimas.

Kas už pirmą teiginį?

Balsavo: “už” – 5 ekspertai.

V.Kuliešius: Kas už antrą teiginį?

Balsavo: “už” – 4 ekspertai.

V.Kuliešius: Kas už trečią teiginį?

Balsavo: “už” – 3 ekspertai.

V.Kuliešius: Daugiausia ekspertų balsavo už visos krantinės vystymo vizijos sprendinius.

N.Stanionis: Reikalavimai:

– Įvertinti aplinkos unikalumą (upės, santaka, senamiestis).

– Numatyti bendro naudojimo teritoriją prie upių, krantinės tipą, sujungti su miesto dviračių, pėsčiųjų takais. numatyti senamiesčio apžvalgos galimybes, teritorijos (krantinės) panaudojimo galimybes.

-Įvertinti Kauno senamiesčio kaimynystę, planuojama teritorija patenka į Kauno Senamiesčio (U15) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį. Nepageidaujamas planuojamų pastatų dominavimas Senamiesčio panoramose.

Įvertinti teritorijos užliejimo riziką, skaičiuojamasis užliejimo lygis – 27,2 m absoliutinio aukščio. Patalpų projektavimas žemiau skaičiuojamojo užliejamojo lygio turėtų būti racionalus ir ekonomiškai pagrįstas.

Numatyti automobilių stovėjimo aikšteles, 1 stovėjimo vieta kiekvienam butui.

Įvertinti saugotinus želdinius. Numatyti priklausomųjų želdynų plotą, daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos sklypai – 30% nuo žemės sklypo ploto.

Pravažiavimai, prieigos turi būti suprojektuoti patogiam lankytojų patekimui į pastatus. Automobilių judėjimas sklypuose minimalus, t.y. tik tiek kiek reikia pastatų, patalpų eksploatacijai užtikrinti.

A.Steponavičius: Funkcinės sandaros klausimas – kiek bus butų, kiek aptarnavimo?

N.Stanionis: Apibrėžta patvirtintame DP. Pastatų aukštingumas – iki 30 m. Siektinas naudingas butų plotas gyvenamajame kvartale ~38300 m2, butų skaičius ~670 vnt.Teritorija- 5,4 ha.

A.Steponavičius: Turėtų būti virš 1000 gyventojų.

R.Palys: Ar statiniuose nustatyti viešosios paskirties plotai?

A.Karalius: Siūlyčiau saugiklį- įrašyti rekomenduojamą bendro naudojimo teritorijos procentą- 11%.

N.Stanionis: Nemanau, kad tai reikalinga.

G.Jurevičius: Šis rodiklis priklauso nuo užstatymo tankumo. Aišku, kad pirmas gyvenamojo daugiabučio namo aukštas prie Brastos gatvės bus skirtas komercijai.

V.Janušaitis: Poreikis atsiranda savaime. DP numato 43% komecinės paskirties, panašiai ir gyvenamos. Viešas naudojimas numatytas krantinės zonoje.

V.Kuliešius: Svarbu, kad būtų apgintas viešas interesas. Yra 2 nuomonės: Karaliaus ir Jurevičiaus. Siūlau balsuoti už teiginį: kas už tai, kad būtina išlaikyti dominuojantį viešą interesą krantinėje?

Niekas nepasisakė prieš – prašom įrašyti į sąlygas.

A.Grigaitis: Pristatysiu darbo sudėtį. Darbo sudėtis yra ši:

“projektuojamojo kvartalo planas M 1:500;

visų pastatų aukštų planai M 1:200;

laisvai pasirinkto buto planas M 1:50;

Brastos ir kitų gatvių bei upės fasadai (išklotinės) M 1:200;

charakteringi pastatų ir teritorijos pjūviai M 1:200;

kvartalo maketas M 1:500 (įkomponuojamas į bendrą Konkurso maketą)

kvartalo vizualizacijos pateiktose 3-jose fotofiksacijose: Santakos erdvės, Brastos gatvės ir Senamiesčio konteksto nuotraukose;”

Neaišku, kaip pavaizduoti gretimybes makete.

N.Stanionis: Rodysim tik gatvių tinklą ir esamą reljefą be konkrečių tūrių.

A.Karalius: Manau, kad reikia vaizdo nuo kairio kranto arba nuo upės vidurio. Reikia upės fasado. Pjūviai turi kirsti reljefą ir baigtis vandenyje, o ne perpjauti kelis pastatus.

A.Steponavičius: Manau charakteringas vaizdas nuo santakos smaigalio.

V.Kuliešius: Jei niekas neprieštarauja, bus pakeistas fotofiksacijų taškas.

A.Grigaitis: Pakeisiu fotofiksacijos tašką ir išplėsiu sakinį apie pjūvius.

Konkurso vertinimo kriterijai:

  1. Architektūrinės idėjos pagrįstumas ir orginalumas;
  2. Įtakos Kauno senamiesčio panoramoms, siluetui argumentacija;
  3. Kvartalo ryšys su upėmis, krantinės viešosios erdvės pasiūlymai;
  4. Kvartalo integravimas į Vilijampolės urbanistinį audinį;
  5. Išskirtinis kvartalo architektūrinis įvaizdis;
  6. Butų kiekio ir ploto, bei automobilių stovėjimo vietų santykio ir proporcijos optimalumas.

V.Kuliešius: Architektų sąjungos tinklapyje skelbiami Europos komisijos rekomenduojami architektūros kokybės vertinimo kriterijai, į kuriuos reikėtų orientuotis.

A.Steponavičius: Manau, kad pirmas kriterijus turėtų būti toks: kvartalo integravimas į miesto centrinės dalies urbanistinį audinį:

-funkcinę struktūrą,

-miestovaizdį,

-transportinę struktūrą.

A.Karalius: Reikia išskirti realius prioritetus.

G.Balčytis: Siūlau sumažinti kriterijų skaičių – tai tuščios frazės. Manau, kad turi atitikti miesto struktūrą ir viskas.

A.Karalius: Pritariu Gintarui išskirti 2-3 prioritetus.

V.Kuliešius: Reikia išskirti eiliškumą, bet siūlomą kriterijų skaičių palikti, kad neliktų tik kriterijus nr. 6.

J.Minkevičius: Reikia siekti savitų individualių architektūrinių sprendinių, būdingų Kaunui, santakos kontekstui.

A.Karalius: Siūlau redakciją: upių miesto pakrantės kvartalo, koreliuojančio su Kauno centro struktūra, sukūrimas.

G.Balčytis: Pritariu pateiktiems kriterijams.

A.Steponavičius: Turi išlikti centrinės dalies harmonija. Manau, formulavimą palikime rengėjams.

A.Karalius: Paskutinis pasiūlymas – savito krantinio kvartalo sukūrimas optimalus Kauno centro užstatymui.

A.Grigaitis: Konkurso nugalėtojams išmokami tokio dydžio autoriniai honorarai:

– pirmos vietos laimėtojui – 10 000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų);

– antros vietos laimėtojui – 7 000,00 (septyni tūkstančiai litų);

– trečios vietos laimėtojui – 5 000,00 (penki tūkstančiai litų).

A.Steponavičius: Siūlyčiau tokio dydžio premija eurais.

A.Karalius: A.Ambrasas Tbilisyje laimėjo banko konkursą, kur pirma premija buvo 50 000. O juk čia projektuojame visą kvartalą. Ir Latvijoje, ir Estijoje premijos daug kartų didesnės.

V.Kuliešius: Reikėtų skatinti konkurso dalyvius siekti architektūrinės kokybės ir premijinį fondą padvigubinti.

V.Janušaitis: Laimėjęs gaus teisę vykdyti projektą.

A.Steponavičius: Reikėtų raginti užsakovus neiškristi iš Baltijos šalių konteksto. Formuluoju: premijos neatitinka Baltijos šalių praktikos konteksto ir negarantuoja kokybiško architektūrinio rezultato.

A.Grigaitis: Priėjome diskutuotiną punktą. Pagal 2011m. LAS arhitektūrinių konkursų organizavimo nuostatus užsakovas derasi tik su pirmos vietos laimėtoju. Dėl šito punkto mums nepavyko susitarti. Sąlygose parašyta:

“Dėl teisės ruošti techninį kvartalo projektą Užsakovas derasi su pirmosios, antrosios vietos ir trečiosios vietos laimėtojais, laikydamasis eiliškumo principo, t. y. – pirmiausia derasi su konkurso nugalėtoju, nepavykus deryboms – su antros vietos laimėtoju ir t.t.”

G.Balčytis: Tuomet siūlyčiau į sąlygas įrašyti kainą už projektavimą. Tuomet architektai galėtų orientuotis. Tai būtų sąžininga.

V.Janušaitis: Jei nesusitarsim su pirmos vietos laimėtojais, ką turėsime daryti?

S.Surblienė: Tariausi su Rūta Leitenaite, kuri yra viena pagrindinių 2011m. LAS konkursinių nuostatų rengėjų, šiuo klausimu. Ji sakė, kad derybos su sekančių vietų laimėtojais galimos, neprieštarauja nuostatoms, tik būtina laikytis eiliškumo. Tik motyvuotai atsakius, galima pereiti prie derybų su žemesnės vietos laimėtojais.

A.Grigaitis: LAS nuostatose aiškiai parašyta, kad turi būti deramasi tik su 1-os vietos laimėtojais.

V.Janušaitis: Statybos vyks etapais, todėl apibrėžta kaina patiems projektuotojams bus kilpa ant kaklo.

G.Jurevičius: Konkursas rengiamas dėl geriausios architektūrinės kokybės, o ne pigesnio projekto. Tuomet pirmos vietos idėjas turėtų įgyvendinti kiti projektuotojai.

A.Steponavičius: Manau, turim parašyti, kad KAUETas rekomenduoja tartis tik su 1-a vieta.

V.Kuliešius: Siūlau formuluotę: turint omeny vietos svarbą, siūlome elgtis pagal 2011m. Architektų sąjungos nuostatas – derėtis su 1-os vietos laimėtoju.

A.Karalius: Nepavykus susitarti su 1-os vietos laimėtoju, konfliktą sprendžia užsakovas, laimėtojas ir LAS KS valdyba.

A.Grigaitis: Sąlygose yra numatyta pretenzijų nagrinėjimo komisija – tai beveik tas pats.

G.Jurevičius: Kažkokia kaina turėtų būti nustatoma. Galėtų būti nurodytas % nuo statybos kainos su infliacija.

V.Janušaitis: Nemanau, kad galėsime tą kainą nurodyti, nes statyba vyks etapais. Nusileidžiu – tegu derybos bus tik su pirmųjų dviejų vietų nugalėtojais.

V.Kuliešius: Ar rengėjai dar turi klausimų? Jei ne – posėdį baigiame, išvados bus pateiktos KAUET protokole.

NUTARIMAS

 Pateiktoms Brastoskvartalo (Brastos g.Nr.22, NrA ir Nr.24 Kaune) užstatymo ir planavimo projekto konkurso sąlygoms (Organizatoriai: LAS Kauno skyrius ir AB „YIT Kausta“, sąlygų rengėjai – Arūnas Grigaitis ir Nerijus Stanionis) pritarti su rekomendacijomis :

1.1 – Konkurso premijos neatitinka Baltijos šalių architektūrinių konkursų praktikos ir negarantuoja kokybiško architektūrinio rezultato, todėl siūlome padidinti premijinį fondą dvigubai.

  • -Turint omeny vietos svarbą, siūlome laikytis 2011m. Lietuvos Architektų sąjungos architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų – derėtis su 1-os vietos laimėtoju.

1.3 – Manome, kad registruojantis būtinas Architekto kvalifikacijos atestatas, o per mėnesį laimėjęs dalyvis turėtų pateikti sutartis su partneriais.

1.4 – Rekomenduotume konkursinių darbų pateikimo terminą pratęsti viena savaite.

1.5 – Manome, kad svarbūs fotofiksacijai taškai yra santakos smaigalys ir upės išklotinė.

1.6 – Charakteringi pjūviai turėtų kirsti reljefą ir apimti upės vagos zoną.

1.7- Prioritetinis vertinimo kriterijus galėtų būti pakrantės kvartalo integravimas į miesto centrinės dalies urbanistinį audinį.

1.8 – Manome, kad labai svarbu išlaikyti dominuojantį viešą interesą krantinėje.

1.9 – Rekomenduojame laisvai traktuoti viešosios erdvės ribas.

1.10 – Po bendrųjų reikalavimų pastraipos:

“Atsižvelgti į anksčiau patvirtintų teritorijos tarp Brastos g., Neries, Nemuno upių, būsimo Kėdainių tilto detaliųjų planų pagrindinius sprendinius:

  1. gatvių tinklas;
  2. žaliųjų plotų struktūra;
  3. krantinėje pėsčiųjų ir dviračių takai;
  4. Brastos gatvės užstatymo linija.”

siūlome įterpti, kad   “kiti sprendiniai nėra privalomi”.

Vaidotas Kuliešius

Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.