LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2014-01-29

KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO

ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATO SAVANORIŲ PR. 371 KAUNE MODERNIZAVIMO PROJEKTAS

Statytojas – Kauno rajono savivaldybės administracija
Projektuotojas – UAB „Cedra“ (architektai – Violeta Beigienė, Kristina Rimienė, Milda Sviatikaitė).

įvykusio 2014-01-29 Kauno rajono savivaldybėJe,

PROTOKOLAS NR.105

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: Violeta Beigienė, Kristina Rimienė, Milda Sviatikaitė.

KAUET nariai: Gražina Janulytė- Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Aurimas Ramanauskas, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė, Kauno rajono Mero patarėjas Edmundas Mališauskas, Kauno rajono Tarybos sekretorius Alfonsas Norkus; Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Kelmelis, Bendrojo skyriaus vedėja Daiva Grigalė, Aplinkos skyriaus vedėjas Egidijus Katilius.

Spaudos atstovai: Vereta Rupeikaitė („Kauno diena”)
Posėdžio pirmininkas: Vaidotas Kuliešius.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATO SAVANORIŲ PR. 371 KAUNE MODERNIZAVIMO PROJEKTAS.

Statytojas – Kauno rajono savivaldybės   administracija, Projektuotojas – UAB „CEDRA“ (architektai – Violeta Beigienė, Kristina Rimienė, Milda Sviatikaitė).

K.Povilaitis: Pirmąkart Kauno rajono savivaldybė gavo galimybę siekti finansavino pastato renovacijai. Dirbti pradėjom rugsėjo- spalio mėnesiais. Labai skubėjom. Todėl ir renovacijos projektas parengtas PER trumpą laiką. Laukiam jūsų pastabų.

V.Kuliešius: Administracinės paskirties pastato Savanorių per. 371 Kaune modernizavimo projektą parengė UAB “CEDRA” architektės Violeta Beigienė, Kristina Rimienė, Milda Sviatikaitė. Pirmiausia norėtume išgirsti projekto pristatymą ir istoriją.

V.Beigienė: Ši renovacija apims tik eksterjerą, o interjere tik šildymą- vėdinimą ir vandentiekį- kanalizaciją.

Šis pastatas suprojektuotas 1974m. MSPI Kaune. Projekto autoriai – Alfredas Paulauskas ir Gražina Janulytė- Bernotienė. Nuo pastatymo rajono savivaldybės pastatas nebuvo rekonstruotas, keistas ar pertvarkytas. Buvo tik keičiama apdaila, perdažoma ir šįrengiamos naujos pertvaros. Eksploatacijos laikotarpiu buvo pakeista daug langų ir durų. Jau keistų langų ir durų mes nebegalėsime renovuoti.

Gaila, kad šiuo etapu tvarkoma tik išorė, nes finansavimo programa leidžia tik su energijos taupymu susijusius pertvarkymus.

Mūsų uždavinys buvo nustatyti, kas šiame pastate vertinga, būdinga tam laikotarpiui. Manome, kad tai karūna, laiptavimas, apatinis aukštas, tūrių kompozicija, šviesiai pilka spalva.

Savo pasiūlyme pastato laipatavimą paliekame, tūrių komponavimo principai išlieka. Dėl karūnos buvo įvairių pasiūlymų. Šiame projekte siūlome viršuje,karūnos vietoje, įrengti bėgančią informacinę eilutę.

Renovacijos principai turi pereiti į interjerą ir būti susieti su sklypo planavimu.

Pirmą aukštą siūlome įstiklinti- ten žmonės patektų prie priėmimo langelių. Mums atrodė, kad dabar esantis įėjimas yra užslėptas. Siūlome įėjimą į kavinę perkelti į kitą fasadą, o įėjimas į santuokų registracijos skyrių bus panaikintas. Numatytos metalinės grotos bus atidarytos tuomet, kai savivaldybė dirbs.

Pagrindinė mūsų projekto idėja – konvertuoti pagrindinę koncepciją į šiuolaikines medžiagas.

Pagrindiniam fasadui siūlome susmulkintą sistemą iš keraminių elementų, tuo tarpu, kai šalia esantys tūriai išlieka monumentalūs. Ant šalia esančio tūrio siūlome kabinti vėliavas.

Fasadą siūlome apšviesti žemyn nuo 4-o aukšto. Tai kasdieninis apšvietimas, yra numatytas ir šventinis.

Keramika fasadui yra 3 atspalvių ir 2-jų blizgumų plius akcentinė spalva. Naudojome kalvų motyvą. Buvome parengę kelis variantus, bet apsistojom prie vieno.

KLAUSIMAI

L.Tuleikis: Ar jūsų siūlomas fasadas keraminis?

V.Beigienė: Taip.

L.Tuleikis: Ar teritorijos planavimas įeina į šį projektą?

V.Beigienė: Šis statinys įsiterpęs į miesto žemę, mes bandysim apibrėžti teritorijos ribas kito atstpalvio grindiniu.

G.Prikockis: Kaip bus sprendžiami kiemo fasadai?

V.Beigienė: Dėl lėšų stygiaus keramikos ten nebus. Reikės tik elementariai apšiltinti.

G.Prikockis: O kaip fasadas, kuris matosi nuo Savanorių prospekto?

V.Beigienė: Ten numatėme keraminį fragmentą.

G.Janulytė-Bernotienė: Ar teisingai suprantu, kad du fasadus numatote tik tinkuoti, o kitų dviejų apdaila- keramika?

V.Beigienė: Taip.

L.Tuleikis: Ar užsakovas sutiko su jūsų pasiūlymu?

V.Beigienė: Miesto valdžios atstovas tikėjosi stiklinių fasadų, bet mes norėjome likti prie pilkos spalvos ir išskirtinumo.

V.Kuliešius: Norėjau pasiteirauti apie architekto Alfredo Paulausko autorinių teisių respektavimą.

V.Beigienė: Ieškojom ankstesnių eskizų, brėžinių. Žmona jų nerado, bet ji neprieštarauja renovacijai. Pažadėjau parodyti tolesnę projektinę medžiagą.

G. Janulytė-Bernotienė: Malonu, kad atsirado lėšų renovacijai. Man buvo džiugu dirbti su Alfredu Paulausku ir Algimantu Sprindžiu. Šio pastato projektas charakteringas tam laikmečiui. Manau, kad renovavimo projektas turėtų būti tęstinis. Manau, pozityvu, kai pats autorius atlieka renovacijos projektą – kaip B.Zabulionis renovavo buvusius Politšvietimo namus. Tai turėtų būti saikingas, kuklus projektas.

V.Kuliešius: Koks savivaldybės vyriausiojo architekto požiūris į šį pasiūlymą?

N.Kelmelis: Neutralus.

K.Povilaitis: Norim šilto pastato ir išskirtinės architektūros. Žinoma, projektavimui laiko buvo skirta tikrai nedaug.

V.Kuliešius: Pereikim prie pasisakymų. Norėčiau pradėti nuo prof. Jono Minkevičiaus, savo moksliniuose darbuose analizuojančio ir šio laikotarpio,kuriame statytas šis pastatas, architektūros ypatybes.

PASISAKYMAI

J.Minkevičius: Tai valdžios pastatas, suprojektuotas žymių Lietuvos architektų. Galimi du požiūriai į tokio pastato renovaciją: iš vienos pusės norėtųsi jį palikti paminklinėje padėtyje, iš kitos- modernizuoti. Tą suderinti sunku. Reikia principinio sprendimo – arba keisti, nesiskaitant su ankstesne koncepcija, arba keisti gal apdailą, gal kokią detalę. Žinoma, neturi būti ignoruojamas rajono valdžios požiūris. Taigi arba spręsti racionaliai naujoviškai- kaip pasiūlyta- arba palikti sena su nedideliu pertvarkymu. Mano asmenine nuomone- tai charakteringas to meto pastatas ir turi būti paliktas su minimaliu pertvarkymu.

N.Blaževičienė: Siekiant optimaliausio renovacijos rezultato, reikia vertinti tiek techninius, tiek estetinius aspektus. Siūlomas radikalus varijantas nėra pakankamai radikalus ir nėra įtikinantis tuo labiau, kad renovuojama gabalais. Pateiktas pasiūlymas atrodo labai suskaidytas, netekęs solidumo. Todėl realiai vertinant galimybes, šiandien pritarčiau kokybiškai renovacijai, išsaugant pirminę estetiką. O turint neribotas renovacijos galimybes, pritarčiau radikaliam tiek estetikos, tiek funkcijos sprendimui, keliant komforto lygį.

V.Beigienė: Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jau realizuotame projekte pagrindiniai ir kiemo fasadai yra visiškai skirtingi.

N.Blaževičienė: Bet visas pastatas buvo monochrominis.

S.Juškys: Jei tai fasadų šiltinimas, tai šiltinkim, o jei rekonstrukcija- tai rekonstruokim. Nors karūnos motyvas savivaldybei ir tiktų, jos saugojimas būtų abejotinas. Manau, kad galimas kelias būtų stiklo- aliuminio konstrukcija 4-0 aukšto lygyje nuleista iki apačios, pirmus aukštus apšiltinus ir sutvarkius langus. Tuomet fasadas taptų vientisu tūriu su dvigubo fasado sistema. Tai suteiktų solidumo, kartu persimatytų autentiškas fasadas. Nepritariu pateiktiems pasiūlymams- nei keraminiams pagaliukams, nei vieloms.

J.Kančienė: Pastato nelaikau architektūriniu šedevru, atspindinčiu sovietmečio modernizmą. Nors projektuotas individualiai, primena tipinį sprendimą. Tačiau tai tikriausiai vienintelis išlikęs neapkeistas 7-8 dešimtmečio pastatas. Tad jei norime turėti šio laikmečio žymių, reikėtų jo esmingai nekeisti. Norint modernizuoti, reikėtų pasiūlyti geresnį už esamą sprendimą. Bet šiandien to nematome. Mums buvo pristatyta projektavimo eiga, bet rezultatas prastas. „Makaronai“ ant fasado niveliuoja esamą fasadų skaidymą, tektonika tampa nebeskaitoma. Trūksta aukštos architektūrinės kokybės.

V.Merkevičius: Man šis pastatas neatrodo išskirtinis, bet pritardamas J.Minkevičiui, manau, kad renovacija turi išlaikyti pastato struktūrą, o lėšos turėtų būti skiriamos fasadų šiltinimui ir naujiems langams. Pritarčiau ventiliuojamam fasadui- už naujo rūbo matytume senąjį fasadą. Svarbu, kad statinys būtų tvarkomas visas, o ne tik pagrindinis fasadas. Neįtikina „barkodo“ motyvas pagrindiniame fasade. Taigi, neturint naujo gero fasadinio sprendimo, siūlau palikti esamą išraišką, nebent būtų įvilktas į antrą skaidrų peršviečiamą ventiliuojamą fasadą.

G.Prikockis: Mes išaugę modernizmo mokyklos įtakoje. Tai eksterjero ir interjero ryšys. Tezė – pastato funkcija turi aiškiai kalbėti fasadų išraiškoje- mano sąmonėje yra absoliuti. Dabartinė pastato architektūra ( A.Paulausko, G. Janulytės- Bernotienės ) atitinka šią sampratą. Pastatas suvokiamas kaip administracinis, maža to – pastatas papuoštas dekoratyviniu parapetu – karūna (vieta valdovams ). Čia jau galima įžvelgti ironijos dozę. Ką norėjo pasakyti autorius, mes jau neįšgirsime. Kaip tai vertinti ?  Kiek tai originalu ar prasminga? Dabartinėje Lietuvos architektūroje mes matome prokuratūros pastatą pasvirusiais langais, tai žiūrovui sukelia įvairias mintis. Man tokia „literatūros „ ar simbolizmo dozė architektūroje nėra labai natūrali. Rekonstrukcijos autorių siūlomas variantas taip pat papuoštas dekoru, kurį galima įvairiai traktuoti. Man toks kelias kelia tam tikrų abejonių.

Kita problema – „ euroremontas“ . Lėšų planuojama skirti tik dviejų fasadų dekoravimui, kiti kaip supratau iš autorių paaiškinimo – bus „ apiputoplastinti“ ir pigiai patinkuoti. Čia jau problema rimtesnė. Jei neįmanoma sutvarkyti visumos solidžiomis  ilgalaikėmis medžiagomis, sutvarkyti prieigų,   gal reikia palaukti ir  sukaupti lėšas. Valstybiniai pastatai turi būti reprezentatyvūs su ilagalaikėm kokybiškom medžiagom. Apatinio aukšto įstiklinimas radikaliai keičia proporcijas.

A.Ramanauskas: Esminis klausimas- kaip iš esmės elgtis su tokiais pastatais – ar saugoti, ar elgtis laisvai. Pateikti pasiūlymai manęs neįtikina – lyg ir bandoma struktūrą išlaikyti, bet atsiranda nauja estetika. Rekonstrukcija turi pagerinti techninius parametrus, paryškinti pastato bruožus, bet išlaikyti charakterį. Tai logiškas kelias.

N.Stanionis: Manau, kad savivaldybės pastatas turėtų būti tvarkomas kompleksiškai. Norėtųsi, kad būtų sprendžiami ir teritorijos tvarkymo klausimai, pilna pastato rekonstrukcija, sprendžiamai visi fasadai. Šiandieninis sprendimas galėtų būti minimalus fasadų ir architektūros keitimas, įgyvendinant šiandieninius energetinių išteklių poreikius.

A.Steponavičius: Kai atsiras politinė valia, Kaunas turėtų būti valdomas iš vieno centro. Dabar rajonas klesti, o miestas merdi. Tokia pozicija laikina. Europinės lėšos gaunamos ne kompleksiškam naudojimui, užduotys neaiškios – tikras cirkas. Šis pastatas nėra paveldinis, viena iš autorių gyva – galima būtų parengti normalią rekontrukciją. Aplink savivaldybę nėra jokių prestižo požymių- nei aikštės, nei patogių automobilių stovėjimo aikštelių. Manau, kad pastato rekonstrukcija įmanoma, dirbant kartu su autore Gražina Janulyte- Bernotiene. Pateiktas fasadas su “barkodo” motyvu galėtų būti, jei Gražina pritartų. Užsakovo valia yra lemiama. Pritariu pastato prestižą keliančiai rekonstrukcijai.

L.Tuleikis: Pritariu pastato charakterio išsaugojimui, apsiribojant apšiltinimu, nekeičiant jo architektūros, nes pateikti sprendiniai nebuvo geresni už esamą fasadą. Renovacija turi būti orientuota ne į gražinimą, bet į lankytojų komforto užtikrinimą bei darbuotojų darbo sąlygų gerinimą. Sprendiniai turi eiti kartu su teritorijos tvarkymu. Bėganti eilutė galėtų nusileisti žemiau. Labai svarbus tambūro ir prieigų įrengimas. Manau, kad galimas ir naujas kelias – aukoti tam tikras vertybes, jei sukuriama geresnė vertė. Autorių pozicija atrodo logiška ir priimtina, tik rezultatas neatitinka lūkesčių. Per tokį trumpą laiką sunku rasti originalų sprendimą. Gaila, kad dingsta pastato charakteris- iš ritmiško fasado pereinam į laisvą chaosą- tai sugriaudami pastato esmę.

V.Kuliešius: Apibendrinsiu kolegų pasisakymus- pritarimo pasiūlytam projektui nebuvo. Dauguma pritarė mažiau radikaliam keliui. Pritarčiau Tuleikio pozicijai, kad nauji laikmečio elementai galėtų atsirasti, rekonstruojant pastatą. To laikmečio ženklų galėtų išlikti, nors tai ir nėra etapinis kūrinys. Buvo įvairių pasiūlymų, bet visų jų esmė tokia – turi būti pasiekta aukštesnio lygio architektūrinė kokybė. Pritariu Steponavičiaus pasiūlymui bendradarbiauti su Gražina Janulyte-Bernotiene- tai padėtų pasiekti optimalų rezultatą pagal turimas galimybes.

K.Povilaitis: Mes stengiamės rūpintis žmogumi. Jau projektuojam bendrąsias erdves, sprendžiam mašinų stovėjimo aikšteles. Visam tam europinių lėšų neužteks, naudosim ir rajono lėšas.

NUTARIMAS

1. Pateiktam ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATO SAVANORIŲ PR. 371 KAUNE MODERNIZAVIMO projektui (statytojas – Kauno rajono savivaldybės   administracija, projektuotojas – UAB „CEDRA“: architektai- Violeta Beigienė, Kristina Rimienė, Milda Sviatikaitė) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareikštas pastabas:
1.1 Pritartume pastato charakterio išsaugojimui, apsiribojant apšiltinimu, nekeičiant jo architektūros (7 ekspertai)
1.2 Pateiktas pasiūlymas labai suskaidytas, netekęs solidumo, niveliuojantis esamą fasadų skaidymą (6 ekspertai)
1.3  Rekonstrukcija turi pagerinti techninius parametrus, paryškinti pastato bruožus, bet išlaikyti charakterį (6 ekspertai)
1.4  Savivaldybės pastatas turėtų būti tvarkomas kompleksiškai. Renovacija turi būti orientuota ne į gražinimą, bet į lankytojų komforto užtikrinimą bei darbuotojų darbo sąlygų gerinimą. Sprendiniai turi eiti kartu su teritorijos tvarkymu. Valstybiniai pastatai turi būti reprezentatyvūs, medžiagos ilagalaikės ir kokybiškos (6 ekspertai).
1.5  Norint radikaliai modernizuoti, reikėtų pasiūlyti žymiai aukštesnio architektūrinio lygio sprendimą. (5 ekspertai).
1.6 Turint neribotas renovacijos galimybes, pritartume radikaliam tiek estetikos, tiek funkcijos sprendimui, keliant komforto lygį. (5 ekspertai)
1.7  Pritartume ventiliuojamam stkliniam fasadui- gaubtui. Tuomet pagrindinis fasadas taptų vientisu tūriu su dvigubo fasado sistema. Tai suteiktų solidumo, kartu persimatytų autentiškas fasadas. (2 ekspertai)
1.8 Manome,kad pastato rekonstrukcija turėtų būti vykdoma, projektą rengiant kartu su autore Gražina Janulyte. (2 ekspertai)

Vaidotas Kuliešius
Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.