LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2014-05-14

KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO

SĄJUNGOS AIKŠTĖS KAUNE VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMOS APTARIMAS

ĮVYKUSIO 2014-05-14 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.108

POSĖDŽIO DALYVIAI:

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Janulytė- Bernotienė, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Aurimas Ramanauskas, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, LAS KS atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys, skulptorius Robertas Antinis.

Posėdžio pirmininkas: Dalius Šarakauskas.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

SĄJUNGOS AIKŠTĖS KAUNE VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMOS APTARIMAS

SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys 3
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys 4
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys 5
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys 6
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys2
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys7
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys8
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys9
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys10
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys11
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys12
SAJUNGOS_AIKSTE_Brezinys13
SAJUNGOS_AIKSTE_140512privat1_t_plot A0 Horizontalus
SAJUNGOS_AIKSTE_1935 kauno planas

sajungos a. konkurso programa
5. Kauno geto zemelapis
del zydu kapiniu

D.Šarakauskas: Žodį suteikiame konkurso užsakovui- savivaldybės atstovui, Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjui Nerijui Valatkevičiui.

N.Valatkevičius: Kauno savivaldybė kiekvienais metais organizuoja po konkursą, anksčiau – ir po kelis. Sąjungos aikštė Vilijampolėje jau seniai laukia savo eilės. Anksčiau ji buvo pavadinta Komjaunimo aikšte, dabar yra Sąjungos aikštė, o planuojama ją pervadinti Europos sąjungos aikšte, bet tai dar nėra galutinai nuspręsta. Mes manome, kad aikštę reikėtų perskirti į dvi dalis. Yra išlikusi skersinė gatvė – kaip pravažiavimas ar praėjimas su servituto teise. Galima būtų ją atgaivinti. G.Baravyko ir V.Vieliaus monumentas, dalinai demontuotas, dabar tapo atgrasia vieta – pavojinga, tuščia ir apleista. Savivaldybė negali pateikti jokios programos, nes neturi jokios aikštės idėjos. Yra tik mintis ateity padavinti aikštę Europos sąjungos aikšte. Šalia esantis Neries krantinės parkas funkcionuoja – yra futbolo aikštė, sportuoja gyventojai, aktyviai vedžiojami šunys. Kai kurie aikštynai šiame parke dar neįgyvendinti. Manau, gal užtektų nuspręsti, kaip pasielgti su G.Baravyko monumentu. Savivaldybės prievolė – viešųjų erdvių tvarkymas, todėl rengiame šį konkursą.

G.Janulytė-Bernotienė: Ar gauta seniūnijos paraiška?

N.Valatkevičius: Gauta – joje rašoma, kas esama viešoji erdvė nepriimtina gyventojams, todėl prašoma idėjų, kaip ją sutvarkyti, kaip įvyko su Nemuno salos, Santakos parkais, Čečėnijos aikšte. Ir žinoma, seniūnijos gyventojai lauks idėjų įgyvendinimo.

G.Janulytė-Bernotienė: Seniūnijų paraiškos europiniams fondams gauti jau buvo svarstomos.

N.Valatkevičius: Seniūnija prašė suorganizuoti viešųjų erdvių idėjos konkursą, nes nori gauti idėjų. Kitas konkursas šiais metais greičiausiai bus apspręstas liepos mėnesį- tai buvusios aviacijos gamyklos teritorijos Aleksote panaudojimas.

G.Janulytė- Bernotienė: Ar pagal šį konkursą bus rengiama paraiška Europos lėšoms gauti?

N.Valatkevičius: Jei nerengsim konkursų, nebus ir lėšų.

G.Janulytė-Bernotienė: Asta Kiaunienė mane informavo, kad yra rengiami Nemuno salos detalieji planai, apie kurios nieko nežino konkurso nugalėtojai ir kurie neatitinka laimėjusiojo darbo.

N.Valatkevičius: SĮ „Kauno planas“ buvo įspėta, kad privalo sudaryti sutartį su Šarūnu Kiaune.

L.Tuleikis: Kokios aikštės teritorijos ribos? Kaip savivaldybė rengiasi užtikrinti konkurso sprendinių tęstinumą? Kitų architektūrinių konkursų vystymo eiga rodo, kad tęstinumo nėra.

N.Valatkevičius: Rotušės aikštės konkurso įgyvendinimui lėšos dar nėra skirtos. Savivaldybė rengiasi pirkti muziejų, tada galima bus galvoti apie jo demontavimą. Dabar Rotušės aikštėje yra įgyvendinami laikini sprendiniai – visiems kavinių savininkams taikomas vienodas 3×3 m modulis lauko kavinėms. Aikštės ribos: Panerių gatvė ir Neries krantinė, iš kitų pusių – dvi Sąjungos aikštės gatvės. Yra viešasis tualetas, kurį savivaldybė kažkada pardavė įmonei „Švara“. Man rodos, yra parengtas sklypo planas, įregistruotas kadastre.

G.Balčytis: Ar tikrai Sąjungos aikštė šiuo metu miestui yra pati svarbiausia? Ar Kongresų rūmų techninis projektas nėra aktualesnis?

N.Valatkevičius: Dabar vyksta Kongresų rūmų techninio projekto apklausa. Iš trijų dalyvių matyt greitai bus išrinktas nugalėtojas.

R.Palys: Nemuno salos konkurso nugalėtojai buvo 3. Kodėl DP turi būti rengiamas būtent pagal Š.Kiaunės projektą? Kodėl iš viso nekompetetingi „Kauno plano“ architektai rengia DP?

N.Valatkevičius: Buvo nuspręsta likusioje salos dalyje statinių nestatyti. Todėl iš trijų nugalėtojų buvo pasirinktas Š.Kiaunės projektas, kuris labiausiai atitinka bendrąjį planą. Detalusis dar nėra baigtas.

G.Janulytė-Bernotienė: Kalbant apie Kongresų rūmų konkursą – juk tai buvo vietos parinkimo, o ne techninio projekto konkursas.

N.Valatkevičius: Prašau patikslinti, ar tikrai buvo surengtas Kongresų rūmų vietos parinkimo, o ne pastato konkursas.

S.Surblienė: Tai buvo „Kongresų rūmų statybos vietos parinkimo konkursas“.

N.Valatkevičius: Ar norite dalyvauti Kongresų rūmų techninio projekto konkurse?

G.Balčytis: Žinoma – juk buvo žadama, kad tai bus tarptautinis konkursas.

D.Šarakauskas: Manyčiau, kad Gintaras Balčytis turėtų skubiai parengti raštą šiuo klausimu. O Jūratė trumpai užsimins apie aikštės istoriją.

J.Merkevičienė: Nuo pat įkūrimo 17a. antroje pusėje Vilijampolė buvo savarankiškas miestelis, prie Kauno prijungtas 1919m. Pagal 1923m. parengtą schematinį Kauno vystymosi planą Vilijampolėje pasiūlytas geometrizuotas gatvių tinklas, o centre – žiedinė aikštė. 1929m. inžin. archit. E.Frykas parengė naują gatvių tinklo projektą, perkeltą į Kauno miesto planą. Pagal jį pakartota žiedinė Sąjungos aikštė ir išvestos dar 5 spindulinės gatvės. Dabartinėje aikštės teritorijoje suplanuoti 4 nedideli kvartalai, į vieną jų patenką senosios katalikų kapinės, įkurtos 19a. pb.
1934m. Vilijampolės namų savininkų draugija kreipėsi į Kauno m. burmistrą dėl parko įrengimo vietos gyventojams. Projektas buvo patvirtintas 1936m. – pietrytinėje dalyje liko katalikų kapinės, kurių teritorija po antro pasaulinio karo dar padidėjo. Karo metu tai buvo žydų geto teritorija ir kapinėse buvo laidojami mirę žydai. Sovietmečiu buvo suformuota vientisa taisyklinga dabartinės aikštės erdvė, panaikintos trys skersinės gatvelės per aikštę. Aštuntame XXa. dešimtmetyje buvo panaikintos senosios kapinės. 1974m. kapinių vietoje prasidėjo komjaunuolių memorialo statyba (autoriai- G. Baravykas, V.Vielius, S.Šarapovas). Memorialas atidengtas 1979m. Po nepriklausomybės atkūrimo 1991m. pradėtas jo demontavimas – stelos išvežtos į Grūto parką. Pats memorialas išlikęs, bet prastame stovyje – žiūrėkite nuotraukas.

G.Balčytis: Manau, kad sąlygose turėtų atsispindėti tai, kad laimėjęs projektas – autorinis darbas, išrinkta pirmoji vieta.

D.Šarakauskas: Ar galėtų aikštėje atsirasti pastatas?

N.Valatkevičius: Tai galėtų būti tik atitinkantis paskirtį pastatas, gyvenamųjų namų negalėtų atsirasti.

R.Antinis: Manyčiau, kad žydų bendruomenė pretenduoja į kapines. Pylimas buvo supiltas formaliai – kad paslėptų aplink esančius bjaurus pastatus. Vienas VDA KF studentas savo darbe pasiūlė šio monumento sienas padengti visus metus tekančiu vandens srautu, kuris tyvuliuotų apačioje. Manau, tai puiki mintis- ją galima būtų panaudoti konkurse.

R.Gudienė: Monumentas – ne paveldo objektas, nepatenka į jokias apsaugos zonas. Kai studijavom, man tai atrodė tikras šedevras. Gal galima būtų jį išsaugoti…

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Pritariu pagrindinei konkurso idėjai – susieti aikštės (vietos) paieškas su Europos sąjungos įprasminimu. Manau, kad konkursas turi būti idėjinis – toks, kuris numatytų teritorijos viziją, kuri galėtų būti įgyvendinta artmiausiame dešimtmetyje. Siūlyčiau suteikti autoriams idėjų laisvę, kad atsirastų originalūs sprendimai. Esamas statinys, kad ir apleistas, yra aukštos meninės kokybės, todėl reikėtų ieškoti būdų, kaip jis galėtų toliau gyvuoti, suteikiant jam daugiau prasmės ir kokybės.

E.Barzdžiukas: Manau, turi būti išlaikytas ryšys su esamu Neries parku, kaip su viena iš sudėtinių parko dalių. Sąlygose turėtų būti apibrėžta, kiek aikštė lokali, kiek bendramiestinė.

G.Janulytė-Bernotienė: Manau, kad ši aikštė išsivystė tik į skverą. Kuo siauresnis ir konkretesnis Konkurso uždavinys, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus įgyvendintas. Reikia apsispręsti – ar tai bus memorialinė aikštė, ar poilsio erdvė. Man Baravyko ir Vieliaus memorialas labai panašus į D. Libeskindo darbus Berlyne – architektūra tikrai buvo ne prastesnė. Turėtų būti aiškus socialinis požiūris, manau, aikštė -skveras galėtų pasipildyti ir visuomeniniu objektu. Jei memorialas – tai tik šitas, rekonstruotas tinkamu scenarijum. Apie aikštės- skvero paskirtį reikėtų diskutuoti su Vilijampolės bendruomene,žydų bendruomene.

D.Šarakauskas: Reikėtų paprašyti seniūniją išsakyti savo lūkesčius.

S.Juškys: Aikštės nėra – tik krūmais apaugęs šabakštynas, užstatymas aplink aikštę – klaikiausias Chruščiovo laikų pastatais. Galėtų būti skveras. Mano manymu, ne memorialo zonoje galėtų atsirasti perimetru stovintys nedideli gyvenamieji namai su vaikų darželiu. Paminklo zonoje nenaikinčiau ir taip jau pusiau sunaikinto G.Baravyko, V.Vieliaus, S.Šarapovo darbo, o realizuočiau VDA KF magistranto L.Ščevinsko (berods) darbą. Jei šis darbas būtų realizuotas, miestas gautų puikią dovaną. Šiaip jau „Europos sąjungos“ pavadinimas šiam sklypui labai sumenkintų kauniečių požiūrį į Europos sąjungą.

J.Kančienė: Siūlau aikštei – skverui palikti memorialinę paskirtį. Tai reikėtų sieti su žydų geto, genocido atminimu. G.Baravyko memorialo architektūrinis – urbanistinis sprendimas yra geras, reikėtų jį saugoti ir konvertuoti naujai idėjai. Kuo daugiau viešų erdvių, tuo miestas pilnavertiškesnis. Anksčiau Sąjungos aikštė buvo spindulinė, deja, buvo demontuota.

V.Kuliešius: Esamo memorialo siūlau nenaikinti – tai Lietuvos moderniosios architektūros istorijos faktas, taip pat reikia paisyti autorių teisių – sąlygose siūlau pateikti bendraautorių – architekto Vytauto Vieliaus ir Gedimino Baravyko sūnaus architekto Jurgio Baravyko (vieno iš autorių teisių paveldėtojo) – nuomones dėl buvusio memorialo architektūros įjungimo į naują aikštės architektūrinį sprendimą. Memorialinę funkciją siūlau palikti – gal būt geto istorijos, žmonių palaidojimo vietos įprasminimui. Manau, skvero dalyje būtinas gyvybingas scenarijus.

V.Merkevičius: Manau, kad aikštė turi likti kvartalo, seniūnijos, Vilijampolės rajono žaliąja zona. Todėl siūlyčiau naudoti sąvoką “skveras“. Memorialui nelabai pritariu, bet esamą G.Baravyko- V.Vieliaus žemės architektūrą galima būtų panaudoti. Pritariu kolegoms, kurie siūlo statyti objektą- bažnyčią, muziejų ir pan., kad apvaldytų šią didžiulę teritoriją. Bus liūdna, jei tai bus eilinis darbas „į stalčių“- jau kelintas konkursas neįgyvendinamas.

J.Minkevičius: Pritarčiau minčiai, kad tai rajoninis skveras, o ne aikštė. Tuomet jo funkcija lokali. Užstatymas suponuoja požiūrį į šį skverą. Manau, paminklų čia nereikia. Tai galėtų būti lokalus poilsinis skveras, atsirastų fontanėliai. Dėl memorialo dalies – ten buvo katalikų kapinės, kur karo metu buvo laidojami žydai iš geto. Tai galėtų būti kukliai pažymėta. Poilsio zona turėtų būti aiškiai atskirta nuo memorialinės dalies, sprendimus palikti autorių kompetencijai. Pervadinti aikštę į Europos sąjungos būtų netikslinga.

R.Palys: Sąjungos aikštė – svarbus Vilijampolės ir Kauno objektas. Todėl reikia spręsti iš esmės : transportą, jungtis su Nerimi, su gyvesnėmis Vilijampolės vietomis – Varnių bei Raudondvario gatvių arterijomis. Gal verta grįžti prie rotondos? Galima būtų pakylėti aikštę iki miestiško lygio, perstačius kai kuriuos namus. Labai svarbus ryšys su Žaliakalniu – memorialo kalnas supiltas įmažinti komjaunuoliams, užstoja visą perspektyvą. Reikėtų tą kalvą nukasti – spręsti vieningai visiems laikams. Siūlau pirmiausia surengti mini konferenciją, apsikvietus aktyvius miestiečius. Po to – surengti vorkšopą.

G.Prikockis: Vienas išskirtiniausių Vilijampolės bruožų – spindulinės sankryžos. Nuo sankryžos iki upės – vientisa teritorija. Aikštės erdvė didžiulė, ją galima būtų apvaldyti tik pastačius joje bažnyčią.

A.Ramanauskas: Aikštėje tebestovi realizuotas architekto ir skulptoriaus darbas. Principinis klausimas- ar tas darbas vertingas ir jį reikia saugoti, ar galima traktuoti laisvai. Manau, ši pozicija turi atsispindėti kon kurso sąlygose.

N.Stanionis: Sąjungos aikštė yra Vilijampolės rajono reikšmės viešoji erdvė. Tokia ir turėtų išlikti, gal tik atsirastų objektas, kuris pritrauktų žmones. Manau, konkurso sąlygose turi būti sudarytos galimybės priimti įvairiems sprendimams, tiek nustatant užstatymą, tiek ryšius. Asmeniškai man tas supiltas kalnas atrodo įdomus- nemanau, kad jį reikėtų išlyginti. Konkursas turėtų būti rengiamas, vadovaujantis Architektų sąjungos konkursų organizavimo nuostatomis.

A.Steponavičius: Urbanistiškai turim prastą situaciją, pagimdytą blogiausiu sovietiniu laiku. P.Janulio vadovaujamas kolektyvas turėjo uždengti senus žydiškus kvartalus chruščioviniais daugiabučiais. Nors ir dabar už jų yra išlikę daug vertingų dalykų. Manau, kad tai miesto centro fragmentas. Gal nuo čia prasidės tikroji atgaivinimo epocha Kaune? Čia galėtų stovėti modernūs namai. Žydų klausimas – labai aktualus architektui, kuris rengs šias sąlygas. G.Baravykas buvo verčiamas projektuoti ant kapų. Manau, dėl memorialo turi būti palikta laisvė – gal tai bendramiestinės reikšmės grafiti parkas arba riedlenčių aikštė…svarbiausia – pasiūlyti gyvybingą scenarijų.

D.Šarakauskas: Gerai, kad yra rengiami konkursai. Šį kartą neaišku, kaip elgtis. Gal reikėtų pažymėti ženklu žydų getą? Į sąlygas reikėtų įtraukti seniūnijos socialinį užsakymą. Gal kokios jaunimo organizacijos prisidėtų, formuojant programą – užduotis turėtų daugiau socialinio pagrindo.

L.Tuleikis: Nuo konkurso sąlygų parengimo priklauso ir rezultatų kokybė. Todėl prieš sąlygų rengimą reikia platesnės diskusijos, įtraukiant Vilijampolės bendruomenę, buvusios aikštės autorius, žydų bendruomenę. Taip užduotis taptų aiškesnė. Reikia būtinai skirti pirmą vietą ir ją įgyvendinti. Jei savivaldybė negali to garantuoti – nėra prasmės rengti konkursą. Kaunas jau pavargo nuo popierinių konkursų be įgyvendinimo. Geriau mažas konkursas su mažais uždaviniais. Parengiamajam etapui gali būti rengiamas workshopas. Sąlygose turėtų būti įrašyta „1-os vietos laikėtojas tęsia darbus“. Sąlygose turi būti suformuota nuostata dėl memorialo, ar išliks memorialinė funkcija, ar atkursim spindulinę aikštę. Pritariu A.Ramanausko požiūriui, be to ant kalvos auga gražūs medžiai.

G.Prikockis: Valdybos posėdyje kalbėjom apie tai, kad Kauno architektūriniai konkursai neturi tęstinumo. Architektų, dalyvaujančių konkurse, tikslas – realizuoti savo sprendimą. To ir reikia siekti.

D.Šarakauskas: Mes kuriam scenarijus, o ne užsiimam projektavimu, todėl tąsos ir nėra. Nėra aiškaus socialinio užsakymo. Argi tai programa konkursui: „Siekiant pažymėti ir įprasminti Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą 10-ies metų sukaktį, Kauno miesto savivaldybės Tarybai yra ruošiamas sprendimo projektas, kuriame planuojama Sąjungos aikštę pavadinti Europos sąjungos aikšte…todėl konkursas turėtų būti labiau idėjinis, kuriuo siekiama atrinkti perspektyviausius skirtingų krypčių Sąjungos aikštės vizijos urbanistinių idėjų projektus bei rasti aikštės funkcinės plėtotės alternatyvas“. Tai administracijos direktoriaus pavaduotojo raštas, kuris nesuteikia jokio aiškumo.

A.Steponavičius: Savivaldybė tiesiog neturi lėšų realizuoti konkursinius projektus.

N.Valatkevičius: Manau, kad į pavadinimo keitimą nereikėtų žiūrėti kaip į priimtą sprendimą.

G.Vaičys: Dailininkų sąjunga pastebi, kad miestas nesutvarkytas. Yra daug viešų erdvių, kurių nereikia perprojektuoti, o tiesiog sutvarkyti.

G.Janulytė-Bernotienė: Dažnai išsirenkam formalius projektus. Reikia orientuotis į dabartinę situaciją.

D.Šarakauskas: Racionalu būtų rengti workshopą ir išrinkti geriausią variantą. O po to galima rengti sąlygas.

L.Tuleikis: Workshopas būtų kaip dalyvių kvalifikacijos įrodymas.

R.Palys: Gal tikrai galima būtų suorganizuot plenerą?

N.Valatkevičius: Su viena sąlyga – teks tilpti paskirtose lėšose. Manau, svarbiausia apsispręsti, kaip elgtis su memorialu.

G.Balčytis: Labai geras projektavimo kelias- pleneras, po to konkursas. Konkursas skelbiamas tam, kad galima būtų nuspręsti, ką šioje vietoje numatyti. O socialinę užduotį nustato ne architektai.

G.Prikockis: Suprantama, kad lėšos buvo planuojamos tik konkursui. Gal ir galėtų būti toks kelias – kūrybinės dirbtuvės – konkursas. Reikėtų pabendrauti su visuomenės atstovais.

N.Valatkevičius: Siūlau naują projektų pateikimo KAUETui būdą: visus viešos paskirties objektus projektinių pasiūlymų stadijoj pristatyti KAUETui, kaip Jūs ir prašėte. Visuomeninis svarstymas būtų sutapatintas su KAUETo svarstymu. Galima būtų nustatyti laiką – kiekvieną trečiadienį nuo 17 val., nes viešasis visuomenės informavimas gali vykti po darbo.

D.Šarakauskas: Manau, mūsų nutarimas turėtų būti toks: „Manome, kad būtų tikslinga surengti dar vieną diskusiją su visuomenės atstovais: seniūnijos, žydų bendruomenės, memorialo autoriais“. Ar niekas neprieštarauja? Tuomet tuo ir baigsime.

NUTARIMAS

1.1 Aptarę SĄJUNGOS AIKŠTĖS KAUNE VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMOS metmenis, siūlome atsižvelgti į šias rekomendacijas, rengiant sąlygas:

1.1 Reikėtų ieškoti būdų, kaip memorialas galėtų toliau gyvuoti, suteikiant jam daugiau prasmės ir kokybės, konvertuoti naujai idėjai. (7 ekspertai)

1.2 Manome, kad aikštė turi likti kvartalo, seniūnijos žaliąja zona ir traktuojama kaip skveras. (5 ekspertai)

1.3 Siūlome aikštei palikti memorialinę paskirtį. Tai reikėtų sieti su žydų geto, genocido įamžinimu. (4 ekspertai)

1.4 Parengiamajam etapui galėtų būti rengiamas pleneras. (4 ekspertai)

1.5 Siūlytume suteikti autoriams idėjų laisvę, kad atsirastų originalūs sprendimai. Svarbiausia – pasiūlyti gyvybingą scenarijų. (4 ekspertai)

1.6 Turėtų būti aiškus socialinis požiūris, aikštė galėtų pasipildyti ir objektu. Apie skvero paskirtį reikėtų diskutuoti su Vilijampolės bendruomene. (3 ekspertai)

1.7 Principinis klausimas- ar memorialas vertingas ir jį reikia saugoti, ar ne- turi būti nurodytas sąlygose. (3 ekspertai)

1.8 Sąlygose turėtų būti apibrėžta, kiek aikštė lokali, kiek bendramiestinė. (3 ekspertai)

1.9 Kuo siauresnis ir konkretesnis uždavinys, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus įgyvendintas.(3 ekspertai)

1.10 Turėtų būti išlaikytas ryšys su esamu Neries parku, kaip su viena iš sudėtinių parko dalių. (2 ekspertai)

1.11 Reikėtų pakylėti aikštę iki miestiško lygio, perstatant kai kurios pastatus, gal nukasant kalvą. (2 ekspertai)

Dalius Šarakauskas
Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.