Konkurso tikslas – atrinkti perspektyviausius skirtingų krypčių Nemuno salos plėtros urbanistinių idėjų projektus bei rasti projektines Nemuno salos funkcinės erdvinės plėtotės alternatyvas.
Pateikiame pirmosios vietos laimėtojų trijose skirtingose kategorijose projektus.
Projektas SALA JUNGIANTI KRANTUS
Autoriai: architektai Šarūnas Kiaunė, Asta Kiaunienė, Aurimas Lukšys, Vytautas Butkus, Šarūno Kiaunės projektavimo įmonė.
Labai aiški urbanistinė idėja, prioritetą skirianti gamtai ir salos sutvarkymui (daugiafunkcinio parko įkūrimui). Visa salos struktūra profesionaliai “sukabinta”. Pagrindinis veiklos saloje scenarijus – įvairaus poilsio organizavimas. Gerai sutvarkyti vidiniai salos ir išoriniai (su krantinėmis) funkciniai ryšiai. Projektas salai suteikia reprezentatyvumo naujomis urbanistinėmis priemonėmis, gerai apgalvotos visos salos funkcinės zonos
Rytinė salos dalis urbanizuojama. (Ta vieta tarsi paruošta statiniui iš anksto su pilna infrastruktūra). Ypač gerai išnaudotos salos reljefo galimybės. Nauji būtini objektai koncentruojami prie Nemuno. Pastatų apimtys nedidelės, jie išdėstyti prie tiltų arba interesų zonose. Labai profesionalus zonavimas. Šiaurinėje salos pusėje numatoma „buferinė“ zona nuo triukšmingos gatvės. Centrinėje parko dalyje – pagrindinės zonos.. Prie Nemuno – urbanizuota terasa. Zonos ir objektai šiame projekte perteikiami kontekstualiai. Respektuojami vizualiniai ryšiai su gretimų Kauno rajonų dominantėmis.
Aiškinamasis raštas
Sala jungianti krantus
PLANSETAS 1
PLANSETAS 2
PLANSETAS 3
PLANSETAS 4
Projektas MIESTAS PRIE NEMUNO
Autorius – architektas Jurgis Rimvydas Palys.
Iš gausios grafinės medžiagos matyti aiški urbanistinė struktūra – sustiprinamos urbanistinės jungtys, formuojant užstatomų krantinių segmentus ir paliekant atvirą salos erdvę su „žaliuoju bulvaru“. Salą kerta laivybai skirtas kanalas, kuris perskiria ją į dvi – „Sporto salą“ ir „Parko salą“ bei tampa centrinės miesto prieplaukos ašimi. Kaip urbanistinio audinio tęsinys formuojamas žemutinės Fredos centras. Atsisakius tilto su Freda, urbanistiniame miesto audinyje stipriai dominuoja apžvalginis įstiklintas oro kelias.
Pagrindinė idėja – „aktyvus“ vanduo. Uostas priartinamas prie miesto centro, stiprus užstatyta S.Daukanto gatvės ašyje, tilto prieigose. Kitas akcentas – kabantis komunikacinis tunelis į kitą Nemuno pusę. Tačiau oro keliai – komplikuoti; esamas kanalas nėra pritaikomas intensyviai laivybai. Taip atsirado mažasis kanalas. Pojekto privalumas – išplėtota kanalo dalis ir pramoginis ar žiemos uostas su visomis atrakcijomis. Salos pietinėje dalyje – tradiciški kaunietiški paplūdimiai. Darbas estetine menine prasme labai kontekstualus, kupinas nostalgijos. Technologine ekonomine prasme – kiek utopiškas.
Projektas SALA VISAI ŠALIA
Autoriai – architektai Dalius Zgmantas Šarakauskas, Aušra Montvydaitė, Jonas Šarakauskas, Daliaus Zigmanto Šarakausko projektavimo įmonė.
Projektas priskiriamas urbanizuotų kategorijai. Urbanistinės idėjos esmė – arenos („vyriškojo prado“) papildymas forumu („moteriškuoju pradu“) ir žaliojo parko junginys, papildytas aplink kanalą formuojamu aktyviam poilsiui skirtais pastatais – kavinėmis, klubais ir pan., sujungiančiais abu krantus tilteliais. Urbanizacija maskuojama „žaliu stogu“ ir tai dalinai pateisina masyvius jo tūrius. Priešais areną – stambus kultūrinis visuomeninis centras. Abipus kanalo – komerciniai visuomeniniai pastatai. Arenos teritorijos tvarkymas paliktas arenos autoriams. Sklypo planavimas ir zonavimas aiškus ir pagrįstas. Privalumas – patraukli „amsterdamiška“ pastatų keliama nuotaika abipus kanalo. Numatomas pėsčiųjų tiltas su kitu Nemuno patrauklus. Trūkumas – didelės apimties visuomeninis objektas su daug funkcijų vienu metu disonuoja su kanalo užstatymu. Paliekama daug natūralios gamtos, urbanizuojamos krantinės. Pietinė salos dalis skirta ramiam poilsiui.
