LAS Kauno skyrius

Architektų susitikimas su Kauno miesto meru

Vakar, birželio 11 d., Kauno miesto savivaldybėje įvyko mero Visvaldo Matijošaičio susitikimas su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus bei Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos architektais. Susitikimo tikslas – statybos Kauno santakos dešiniajame Neries krante bei miesto strategijos klausimai. Pateikiame LAS Kauno skyriaus ir KAUET raštus miesto vadovui.

Kauno miesto merui
Visvaldui Matijošaičiui

Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas

DĖL STRATEGINIO MIESTO PLANAVIMO
2015 m. birželio 10 d., Kaunas, Nr. 44

Bet kurio klestinčio pasaulio miesto sėkmės formulė neatsiejama nuo architektų aktyvaus dalyvavimo to miesto plėtros procesuose. Kauno architektai taip pat nenori likti nuošaly, nes supranta, kad be jų indėlio neįmanoma kokybinė miesto plėtra. Viltys iš sąstingio išjudinti Kauną atgijo kartu su naujos komandos atėjimu į miesto valdžią. Įvairių sričių kompetencijų veikimas išvien – yra tai, ko, mūsų manymu, labiausiai stigo Kaunui.

Akivaizdžios miesto plėtros procesų spragos atsirado dėl to, kad Kauno savivaldybėje jau kuris laikas nebuvo žmonių, atsakingų už miesto vizijas ir plėtros strategijos kūrimą – tam, kad sistemingai būtų įgyvendinama patrauklios gyventojams miesto aplinkos idėjos. Privalome veikti išryškinant svarbiausius miesto prioritetus bei nusistatant prioritetų eiliškumą: pavyzdžiui, pirmiausia atgaivinti centrą, senamiestį, “atverti” miestą į upes. Miestą gaivinti reikėtų ne dėliojant staliukus su alumi, bet kuriant pamatinę infrastruktūrą, skatinančią visus rinkos dalyvius investuoti į aplinkos gerinimą.

Strateginis miesto planavimas – tai ne tik Architektūros ir Urbanistikos ar Investicijų skyrių darbas. Daugybę gerų idėjų miesto vystymui per eilę metų yra pateikta savivaldybei įvykusių konkursų metu. Tiek daug, kad beveik nereikėtų užsakinėti miesto vizijos, tiesiog reikėtų jas inventorizuoti, atrinkti ir pasinaudoti tuo dešimtmečio įdirbiu. Tačiau, tai, kas vyksta (tiksliau nevyksta) konkursams pasibaigus, jau tampa bloguoju Kauno išskirtinumu. Projektai arba nerealizuojami, arba tose vietose dirba kiti architektai, kurie pradeda viską iš naujo, lyg nebūtų to milžiniško konkursų įdirbio. Pavyzdžiui, daug vertingų sprendinių abiems Nemuno krantams ir salai pateikta centrinės miesto dalies Nemuno slėnio (2003) ir Nemuno salos urbanistinės idėjos paieškos (2009) konkursų metu – salos krantų sprendimai, kanalo ir prieplaukų urbanistinis suformavimas, krantinių rekonstrukcija, miesto centro priartinimas prie vandens… Dabar gi, savivaldybės įmonės “Kauno planas” rengiamame detaliajame plane sprendžiami tik salos kaip parko sprendiniai, apie miesto priartinimą prie vandens, suteiksiantį Kaunui europietiško miesto įvaizdį net nekalbama. Suprantama, ne visas idėjas savivaldybė pajėgi įgyvendinti, stinga finansavimo, tačiau konkursų idėjų autoriai pasirengę koreguoti projektus, atsižvelgiant į laiko realijas, išlaikant pagrindinę mintį. Tęstinumo neturėjo ir neturi nei vienas per paskutinius 15 metų savivaldybės iniciatyva Kaune surengtas konkursas (Vienybės aikštės Kaune konkursas (2008), Kauno piliavietės ir gretimų teritorijų sutvarkymo (2011) bei kiti).

Šiuo metu ypatingai skaudi situacija klostosi dešiniajame Neries krante, kuris turėtų ir galėtų tapti viena vertingiausių Kauno panoramų. Ne vieni metai kalbama, kad Kauną reikia atgręžti į upes, šia tema daromi plenerai ir simpoziumai, prirašyta begalė straipsnių ir net mokslinių darbų. Neries ir Nemuno pakrantėms sutvarkyti būtinai reikalingas vieningas planas, apimantis tinkamo pločio viešąsias zonas išilgai krantų. Apie tai daug kalbėta, rašyta, kurtos vizijos, vyko idėjų pleneras (2009), architektūrinis konkursas (2012). Tuo tarpu šiandien krantinė prieš Santaką ir Kauno pilį suprojektuota pigiausiu ir prasčiausiu būdu, deramai neatsižvelgiant į bendramiestinius interesus. Jokie konkursai ir plenerai nereikalingi, jei geriausios jų idėjos nepanaudojamos arba ignoruojamos – tai tik veltui švaistomos lėšos. Daugelis įpratę dengtis lėšų trūkumu, tačiau pirmos Nepriklausomybės laikotarpio Lietuva nebuvo turtingesnė nei mes dabar, tačiau to meto architektų, politikų ir verslininkų dėka mes šiandien galime džiaugtis europinio lygio Kauno architektūra, už kurią dabar priimame Europos paveldo apdovanojimus. O kokius savo laikmečio ženklus paliksime mes?

Konkursai yra geriausia priemonė architektūriniams ir urbanistiniams klausimams gvildenti. Tačiau jie neduos optimalių rezultatų, jei nebus bendros miesto vizijos ir plėtros dalis ar nebus tinkamai parengti. Šiemet buvo pradėtas organizuoti 30 ha teritorijos prie Lakūnų plento architektūrinis urbanistinis konkursas, kuriam savivaldybė, nors ir prašyta, eilinį kartą nebuvo pateikusi programos. Pernai Aleksoto seniūnija kartu su savivaldybės Investicijų skyriumi kreipėsi į KAUET’ą prašydami patarti, kokius projektus finansinėms investicijoms įsisavinti, bet ne seniūnijai ir ne KAUET’ui spręsti, ko miestui labiausiai reikia, – tai įvairių erdvinės plėtros specialistų bei politikų bendras darbas, kuris nebuvo vykdomas anksčiau, panašu, kad nevyksta ir dabar.

Dar viena opi tema – tarpukario architektūros būklė. 2018 metais Lietuvos valstybė švęs savo 100 metų jubiliejų, ir visi Laikinosios sostinės pastatai netrukus po to taps šimtamečiais senukais. Nuo to, kaip jie pasitiks savo jubiliejų – ar kaip orūs ir gerbiami savo miesto piliečiai, ar kaip visų apleisti ir niekinami „bomžai“, priklausys, ar Kaunas išlaikys seno, modernaus ir progresyvaus miesto įvaizdį. Savivaldybės lėšos ribotos, tačiau būtent savivaldybė gali inicijuoti įvairių institucijų ir gyventojų lėšų bei darbų kooperavimo programas, sudarančias galimybę pradėti tvarkyti labiausiai apleistus tarpukario pastatus.

Mūsų manymu, būtina neformali, aiškiais prioritetais paremta, miesto ateitį projektuojanti strategija. Strateginiam planavimui nebūtina milžiniškų investicijų, užtenka sutelkti įvairių sričių profesionalus ir kūrybingus miestiečius. Siekdami pagerinti Kauno architektūrinę ir urbanistinę strategiją, esame pasirengę, savo kompetencijos ribose, padėti miestui surasti geriausius sprendimus, todėl siūlome pasinaudoti mūsų žiniomis, patirtimi ir idėjomis.

 

NUO: Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius
         Vilniaus g. 22, Kaunas LT44280
         VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba
         Vilniaus g. 22, Kaunas LT44280

KAM: Kauno miesto merui
         Visvaldui Matijošaičiui

         Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas

DĖL STATYBŲ KAUNO SANTAKOJE – DEŠINIAJAME NERIES KRANTE
2015 m. birželio 10 d., Kaunas, Nr. 45

Pastarųjų mėnesių įvykiai – statybos dešiniajame Neries krante prieš Santaką – sukėlė nerimą Kauno visuomenės, projektuojančių architektų ir ekspertų tarpe. Sužinojome, kad pradėta vykdyti Neries Dambos statyba, baigiamas krantinės gyvenamojo namo projektas.

Abu šie projektai yra labai svarbūs Kauno upių fronto koncepcijos vystyme. Jos ieškodami Kauno architektai dalyvavo keliuose architektūriniuose konkursuose.

Kaunas yra Baltijos miestų Aljanso kviestinis narys. Šis aljansas nuo 2003 m. vykdo platų politinį – edukacinį veiksmą – miestų krantinių „vandens fronto“ projektų „gerosios praktikos“ įgyvendinimą ir viešinimą. Hanzos miestai Europoje pabrėžia šių teritorijų vertę miesto urbanistiniame organizme. Europoje projektai vystomi architektūrinių konkursų pagrindu, vykdomi tik unikalūs ir aukštos architektūrinės vertės projektai.

Tuo tarpu veiksmai Kaune – Dambos ir gyvenamo namo Brastos g. projektai vystomi nepilnai laikantis konkursinio projekto, jų sprendimai grindžiami tik mažiausiais investicijų kaštais. Tai kelia abejonių dėl UAB YIT Kausta ir savivaldybės institucijų nuostatų šios vietos atžvilgiu: neabejotinai pažeidžiama Kauno gyventojų, jų palikuonių teisė turėti pilnavertę viešąją pakrantės erdvę bei raiškų miesto dalies siluetą.

Statytojas manipuliuoja pozicija „viskas padaryta pagal įstatymus“, tačiau šie projektai nebuvo nukreipti į KAUET. Kyla grėsmė, kad vykdomas projektas išeliminuos Kauną iš Europos miestų patrauklių miestovaizdžių (ikoninė Santakos perspektyva įrėminima standartizuota 1960 m. betonine krantine).

Kviečiame merą, administraciją ir YIT Kaustą sėsti prie derybų stalo ir padedant architektams bei hidrologams spręsti Neries Dambos klausimą. Prašome pagalbos, nes Kaunas turi teisę vystytis kaip kiti Europos miestai – su galimybe laivuoti privačiai ir organizuotai, leisti laiką prie vandens, organizuoti renginius Senamiesčio fone – turėti unikalų Kauno identitetą stiprinančią Naujo Kranto – Senamiesčio dueto miestovaizdį.

 

 

 

Komentavimas baigtas.