LAS Kauno skyrius

ARCHITEKTAI APIE PAVELDĄ

Pienocentro Kauno pieninė. XX a. 4 deš. [Kaunas. – Praha, 1938. – P. [50–52.]

 

Prof. dr. Nijolė Lukšionytė,
VDU Menų fakultetas

Šių dienų realijos neretai perša nuožmios kovos įvaizdį: vienoje barikadų pusėje rikiuojasi kūrybingi, naujomis idėjomis ir technologijomis ginkluoti architektai, kitoje – įstatymais, vertybių sąrašais ir konservatyviomis dogmomis apsišarvavę paveldo sergėtojai…

Būtų trumparegiška neigti saugotojų ir kūrėjų prigimties skirtingumą. Architektas žvelgia į ateitį, jį veda stiprus saviraiškos instinktas, jis atsiliepia į socialinius ir rinkos poreikius, siekia tobulinti aplinką. Saugotojo (čia tiktų minėti ir restauratorių) tikslas – maksimaliai palaikyti esamą vaizdą, nes jis vertina medžiaginius istorijos liudininkus ir suvokia, jog visa, kas prarandama – jau nebegrįš, nepasidaugins, kaip pienė iš sėklelės… Saugotojas nedemonstruoja savo asmenybės, lieka „pasislėpęs“ už pačių istorinių vertybių. Matydamas tausojimo nuostatos nepopuliarumą šių dienų laisvos rinkos visuomenėje, pasitelkia gynybą – įstatymus, komisijas, ekspertus…

Tačiau architektas taip pat nekuria belaikėje erdvėje. Apibūdindami architekto veiklą, teoretikai kartais naudoja „dvigubo kodo“ sąvoką. Tai reiškia, kad kūrėjo akys stebi pasaulį dviem kryptimis: numato ateitį ir analizuoja praeitį. Šie procesai vyksta lygiagrečiai. Pats kūrėjas gali ir neteikti reikšmės tradicijų nagrinėjimui, bet šaknimis neišvengiamai yra įaugęs į vienokią ar kitokią dirvą.

Su VDU Menų fakulteto magistrantais įvairiomis progomis grįžtame prie diskusijos – ar įmanoma sutaikyti paveldo saugojimo ir naujos architektūros kūrimo interesus? Ar realu surasti abiems pusėms priimtinus sprendimus? 2013 m. pavasario semestro metu menotyros magistrantai „išėjo į plenerą“ – kalbino apie 20 Kauno ir Vilniaus architektų. Klausimai buvo orientuoti į santykio su paveldu problemą. Atsakymų sulaukta ir plačių, ir lakoniškų, per juos atsiskleidė, kad problema nėra tokia jau paprasta. Tačiau nė vienas architektas nepasakė, kad istorinė aplinka jam visiškai nerūpi.

Interviu pateikiami pavardžių abėcėlės tvarka. Klausimai buvo užduodami panašūs, bet klausėjos ir klausėjai juos šiek tiek individualizavo.

Ambrasas A.
Balčytis G.
Beigienė V.
Čaikauskas G.
Janulytė-Bernotienė G.
Palekas R.
Palys R.
Paškūnas Ž.
Preisas M.
Prikockienė A.
Prokofjeva V.
Šarakauskas D.
Zabulionytė M.

Komentavimas baigtas.